Vulkanai ir tirpstantys ledynai: pavojus žmonėms ir klimatui didėja!

Vulkanai ir tirpstantys ledynai: pavojus žmonėms ir klimatui didėja!

Susižavėjimas ugnikalniais pritraukia daugybę mokslininkų. Dr. Harri Geigeris, Freiburgo universiteto geomokslininkas, savo techninį išsilavinimą derina su giliomis geologinėmis žiniomis. Jo kelionė prasidėjo Jacobs universitete Brėmene, kur studijavo elektros ir kompiuterių inžineriją, o ekskursija su geomokslininkais paskatino jį domėtis geomokslais ir įgyti šios srities bakalauro laipsnį. Švedijoje baigęs magistro ir doktorantūros studijas, Geigeris jau penkerius metus prisideda prie ugnikalnių tyrimų Freiburge. Freiburgo universitetas praneša, kad Geigerio tyrimai sujungia mikroskopiją, cheminę analizę, modeliavimą ir lauko darbus su ugnikalniu.

Ugnikalnių keliami pavojai ir galimybės Geigerui prie širdies. Vulkanai yra ne tik žavūs gamtos reginiai, jie taip pat turi toli siekiančių pasekmių žmonėms ir planetai. Vulkanologija yra labai svarbi, nes ugnikalnių išsiveržimai kelia grėsmę infrastruktūrai, o derlingi vulkaniniai dirvožemiai yra svarbus žemės ūkio išteklius. Be to, daugelis metalinių žaliavų elektronikai gaunama iš magminių procesų. Geigeris nori geriau įvertinti pavojus ir suprasti, kaip veikia planeta, žiūrėdamas į ugnikalnius kaip į „dienoraštį“, kuriame pasakojama apie giliai Žemėje vykstančius procesus.

Tajogaite išsiveržimas: išskirtinė patirtis

Jo darbo svarbą pabrėžia 2021 m. La Palmoje įvykęs Tajogaite išsiveržimas. Dėl šio išsiveržimo buvo sunaikinta daugiau nei 1200 hektarų žemės, evakuota daugybė žmonių ir padaryta žala infrastruktūrai, įskaitant svarbų kelią LP-21. Kraštovaizdyje dominavo dramatiški lavos fontanų vaizdai, aukštai kylančios išsiveržimo kolonos ir didžiuliai lavos srautai. Geigeris šį išsiveržimą patyrė iš pirmų lūpų ir buvo sužavėtas galimybe gyvai stebėti ugnikalnių procesus.

Tajogaite išsiveržimo tyrimus taip pat lydėjo Instituto Volcanológico de Canarias (Involcan) tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Mančesterio universitetu. Šis tyrimas analogizavo ugnikalnių dujų cheminę sudėtį išsiveržimo metu skirtingose ​​išsiveržimo fazėse. Rezultatai parodė didelį CO₂ ir SO₂ santykį sprogiose fazėse, o tai rodo, kad kyla oksiduota magma. Gilesnė dujų analizė suteikia vertingų įžvalgų apie vidinius ugnikalnio procesus, padeda kurti geresnius nuspėjamuosius modelius ir yra labai svarbi nelaimių prevencijai. Kanarų jūra aprašo, kad šios išvados taip pat atveria naujas perspektyvas ilgalaikiams vulkaninių dujų emisijų ir jų poveikio klimatui bei aplinkai tyrimams.

Klimato kaita ir ugnikalnių veikla

Klimato kaitos ir ugnikalnių veiklos ryšys tampa vis svarbesnis moksle. Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuricho (ETH Zurich) atliktas tyrimas atskleidė, kad ledynų tirpimas sumažina spaudimą žemės plutai ir taip padidina sprogmenų išsiveržimų riziką. Tyrimai ir žinios iliustruoja, kad nuo 1970-ųjų buvo žinoma, kad ledynų tirpimas Islandijoje didina ugnikalnių aktyvumą. Šie reiškiniai rodo, kad tirpstant ledynams šimtai neveikiančių poledyninių ugnikalnių, ypač Antarktidoje, gali vėl suaktyvėti.

Tyrimai rodo, kad magmos sistemos pokyčiai, kuriuos sukelia ledynų tirpimas, gali trukti kelis šimtmečius, todėl šių sudėtingų klimato kaitos ir vulkanizmo sąveikų svarstymas tampa dar svarbesnis. Patys ugnikalnių išsiveržimai taip pat gali sukelti grandininę reakciją, kuri dar labiau paspartins klimato kaitą, nes išskirs aerozolius, kurie per trumpą laiką atvėsta, bet ilgainiui padidina CO₂ emisiją. Tai parodo, kaip glaudžiai susiję geologiniai ir klimato procesai.

Atsižvelgiant į šias išvadas, išlieka aišku, kad visapusiški ugnikalnių ir jų sąveikos su klimatu tyrimai yra labai svarbūs norint suprasti galimas grėsmes ir galimybes, kurias jie kelia žmonėms ir gamtai.