Skaitmeniniai dvyniai: pagrindinė tvarios aplinkos politikos technologija!

Skaitmeniniai dvyniai: pagrindinė tvarios aplinkos politikos technologija!

Katalikiškojo universiteto (KU) Noiburgo-Ingolštato Salpų institutas dalyvauja ES projekte SWIM, kurio tikslas – pagerinti migruojančių žuvų rūšių gyvenimo sąlygas. Instituto direktorius prof. dr. Bernd Cyffka pabrėžia bendradarbiavimo su vietos veikėjais svarbą. Šis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikę ekologinę, socialinę ir ekonominę naudą. Į šį projektą Aueninstitut atneša vertingos patirties iš daugelio ES masto projektų. Mainus tarp valdžios institucijų, NVO, mokslininkų ir nukentėjusių vietos bendruomenių suaktyvina tarptautinis bendradarbiavimas SWIM aljanse.

Pagrindinis projekto aspektas yra aktyvus dalyvavimas bandomosiose priemonėse prie Dunojaus ir jo intakų. Šias priemones lydi mokymo ir švietimo programos, skirtos tiek studentams, tiek vietos valdžios institucijoms ir NVO. Tikslas – pagilinti žinias apie vandentvarką ir renatūravimą bei didinti visuomenės informuotumą šiomis temomis.

Dėmesio centre – technologinės naujovės

Projekto finansavimas siekia apie 470 000 eurų. Technologinės naujovės atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ekologines priemones. Čia naudojami skaitmeniniai dvyniai, kurie pagal modeliavimą optimizuoja planuojamas priemones. Ši pažangi technologija leidžia stebėti buveinių sąlygas realiu laiku – užduotį taip pat palaiko dronai. Be to, „blockchain“ palaikomos duomenų valdymo sistemos apima visų dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimą ir padidina projekto skaidrumą.

Virtuali realybė taip pat naudojama siekiant skatinti suinteresuotųjų šalių įsitraukimą ir interaktyviai teikti edukacinį turinį. Ilgalaikis SWIM projekto tikslas – gerokai pagerinti aplinkosaugos politiką ir taip prisidėti prie ES biologinės įvairovės strategijos 2030, Vandens pagrindų direktyvos, Buveinių direktyvos ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimo.

Skaitmeniniai dvyniai: ateities įrankis

Skaitmeniniai dvyniai aktualūs ne tik SWIM projektui. D21 iniciatyva neseniai paskelbė mintį, kurioje nagrinėjamas šios technologijos taikymas tvarumo požiūriu. Skaitmeniniai dvyniai, kaip jie dar vadinami, yra didelio tikslumo skaitmeniniai realaus pasaulio vaizdai. Jie atspindi pokyčius realiuoju laiku ir leidžia numatyti bei planuoti aplinkosaugos priemones prieš iš tikrųjų atsirandant problemoms.

Pavyzdžiui, Singapūras 2012 metais pradėjo kurti skaitmeninį miesto dvynį, o tai lėmė didelę pažangą planuojant ir įgyvendinant miesto infrastruktūrą. Prognozės rodo, kad skaitmeniniai dvyniai iki 2030 m. gali sukurti ekonominę vertę iki 1,2 trilijono eurų ir sumažinti CO2 emisiją 7,5 gigatonos. Šis galimas poveikis gali labai prisidėti prie Vokietijos klimato tikslų įgyvendinimo.

Ši technologija dabar įsitvirtino įvairiuose sektoriuose, įskaitant pramonę, mediciną ir energetiką. Realus pavyzdys rodo, kad Amsterdamas įdiegia šilumos apsaugos priemonių planavimo sistemą, tuo pačiu užtikrinant, kad užšifruoti aplinkos ir eismo duomenys būtų skaidriai prieinami visuomenei. Ši koncepcija skatina piliečių dalyvavimą ir turėtų būti pavyzdys kitiems miestams.

Apibendrinant galima apibendrinti, kad skaitmeninių dvynių naudojimas gali ne tik žymiai sutrumpinti aplinkosaugos politikos projektų kūrimo laiką, bet ir padidinti klimato apsaugos priemonių efektyvumą. 2050 m. vizija kalba apie susietą Europą, kurioje atviri aplinkos dvyniai gali pateikti tikslios informacijos apie klimatą, mobilumą ir poveikį aplinkai.

Šie pokyčiai rodo potencialą, kuris slypi derinant tradicinį aplinkos valdymą su naujausiomis technologijomis. Bus labai svarbu, kad visuomenė, mokslas ir politika dirbtų kartu siekdami tvarios ateities.