Diskriminacija ir radikalizacija: pavojinga sąveika musulmonams!

Diskriminacija ir radikalizacija: pavojinga sąveika musulmonams!

FAU Erlangen-Niurnberg mokslinių tyrimų projektas „Sąveika“ tiria pamokslus Vokietijos mečetėse ir jų turinį. Vadovaujant dr. Jörnui Thielmannui, garsiam islamo žinovui, tyrimas rodo, kad pamokslai pirmiausia nagrinėjami pozityviomis temomis, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas religiniam ir moraliniam gyvenimui. Tai prieštarauja įprastai prielaidai, kad mečetės yra neapykantos kurstymo vietos. Vietoj to, kalbose kalbama apie kasdienius aspektus, tokius kaip išsilavinimas, dorybės ir tarpasmeniniai santykiai.

Tyrimas pagrįstas pamokslų, paskelbtų internete, analize, kurią paskelbė didelės asociacijos DITIB, IGMG ir VIKZ, kurios kartu atstovauja apie 1500 iš 2300 mečečių Vokietijoje. Thielmannas pabrėžia, kad pamoksluose taip pat nagrinėjami socialiniai ir politiniai klausimai, tokie kaip integracija, rasizmas ir diskriminacija. Tai rodo, kad islamo bendruomenė aktyviai įsitraukia į savo gyvenamąją aplinką ir nori konstruktyviai prisidėti prie visuomenės. Tai dažnai gali būti nepaisoma viešose diskusijose. Pagrindinė tyrimo išvada yra neigiamas musulmonų asociacijų požiūris į ekstremizmą ir smurtą, taip pat raginimas laikytis įstatymų.

Diskriminacija kaip rizikos veiksnys

Diskusijoje apie radikalėjimą svarbus reiškinys yra diskriminacija. Tyrimai rodo, kad diskriminacijos patirtis gali sukelti žemą savigarbą ir nepasitenkinimą gyvenimu. Musulmonai Vokietijoje ypač gerai suvokia diskriminacinę patirtį, kuri daro įtaką jų socialiniams ir politiniams požiūriams. Šios sisteminės diskriminacijos ne tik skatina nepasitikėjimą institucijomis, bet ir prisideda prie demokratinių vertybių kvestionavimo.

Iki šiol trūksta pagrįstų duomenų apie sisteminės diskriminacijos poveikį musulmonams Vokietijoje. Naujausias eksperimentinis projektas bando ištirti ryšį tarp diskriminacijos ir jos emocinio bei politinio poveikio šiai grupei. Musulmonai politines institucijas suvokia kaip potencialius gynėjus, tačiau abejoja jų noru jas remti.

Radikalizacija ir tapatybės paieška

Diskriminacijos išgyvenimai yra ne tik individualūs, bet gali turėti ir kolektyvinį poveikį. Radikalizacijos kontekste diskriminacija ir atskirtis vaidina svarbų vaidmenį, ypač mažumų bendruomenių gynybinės tapatybės raidoje. Tai aiškiai parodo, pavyzdžiui, 18-metės Linos, kuri dėl savo kilmės ir mikčiojimo patiria daugkartinę diskriminaciją, pavyzdys. Nuo vienuolikos metų ji nešioja skarelę, o tai sukelia tolesnį priešiškumą.

Lina save apibūdina kaip „kitą“ socialiniame kontekste ir sunkiai randa priimtinas darbo galimybes. Jos tapatybės ir paramos paieškos skatina ją vis labiau įsitraukti į savo religiją. Savo aplinkoje ji randa bendruomenę tarp musulmonių moterų, kurios ją palaiko. Ši priklausomybės paieška rodo, kad diskriminacijos patirtis, nors ir tiesiogiai nepriveda prie radikalėjimo, vis tiek gali turėti didelį poveikį asmenų gyvenimui ir požiūriui. Linos atveju tokios patirtys susilieja į didesnį naratyvą apie tapatybę ir bendruomenę.

Plačiai paplitęs antiislamiškas ir antimusulmoniškas požiūris Vokietijos visuomenėje, užfiksuotas tyrime „Prarastas centras – priešiškos sąlygos“, rodo, kad vienas iš penkių apklaustų žmonių projektuoja musulmonams neigiamas savybes. Šios aplinkybės sukuria atmosferą, kurioje radikalizacija atrodo pavojinga, nors ir neišvengiama.

Apibendrinant galima pasakyti, kad projektas „Sąveika“ ir susiję tyrimai rodo, kaip svarbu permąstyti socialinį diskursą apie islamą ir musulmonus Vokietijoje. Nors radikalizacija ir diskriminacija yra glaudžiai tarpusavyje susiję, konstruktyvus dialogas ir parama visuomenėje pripažintiems musulmonų balsams gali padėti užkirsti kelią ekstremizmui. FAU praneša, kad laikas sutelkti dėmesį į teigiamus musulmonų bendruomenės aspektus ir aktyviai formuoti socialinį diskursą. Besidomintys daugiau informacijos apie diskriminaciją ir jos padarinius gali rasti adresu RADIS ir BPB.