Emocinis intelektas: raktas į šiuolaikinę lyderystę ir inovacijas!

Emocinis intelektas: raktas į šiuolaikinę lyderystę ir inovacijas!

Imke von Maur, žymus KU Eichstätt-Ingolstadt filosofijos profesorius, neseniai dalyvavo svarbiame renginyje Paryžiuje. Kartu su Lucy Osler iš Kardifo universiteto ji aptarė iššūkius ir galimybes, susijusius su emocinėmis teisingumo dimensijomis. Tapo aišku, kad daugelis mokslininkų nagrinėja tokias temas kaip socialinės ir ekologinės krizės, politiniai pokyčiai ir karas. Von Mauras pabrėžė, kad šie pokyčiai reiškia ne tik teorinius klausimus, bet ir emocinius iššūkius atsakingiems dalykams. Ji pabrėžė teigiamą žmogaus emocionalumo potencialą, įskaitant atsparumą, solidarumą ir taikaus sambūvio ilgesį; Temos, kurios itin aktualios vis labiau poliarizuotame pasaulyje.

Renginys taip pat buvo svarbi Europos emocijų tyrimo platformos (EPSSE), kuri laikoma pagrindine filosofinių emocijų mainų platforma, dalis. EPSSE metinis susitikimas kasmet vyksta skirtinguose Europos miestuose, o pastaraisiais metais buvo aplankyta Lisabona, Tartu, Gracas, Piza, Madridas ir Atėnai. Visuomenė garsėja atvira ir kolegia atmosfera, skatina dialogą apie emocinį intelektą ir jo socialinį poveikį.

Socialinis teisingumas dėmesio centre

Lygiagrečiai diskusijoms apie emocijas, Vokietijoje pastebima nerimą kelianti pajamų ir turto nelygybės tendencija. Vis didesnę dalį gyventojų veikia stagnuojantis ar net mažėjantis realus darbo užmokestis. Tiesą sakant, paaiškėjo, kad dešimt procentų daugiausia pajamų gaunančių žmonių dabar valdo beveik du trečdalius viso turto. Kol apatiniai dešimt procentų stengiasi padengti savo pragyvenimo išlaidas, nelygybė išryškėja įvairiose visuomenės srityse – švietimo, mokesčių ar medicininės priežiūros srityse. Šiuos veiksnius visuomenė vis labiau suvokia kaip socialinę neteisybę.

Nelygybės suvokimas labai priklauso nuo individualių socialinio teisingumo apibrėžimų. Socialinis teisingumas dažnai suprantamas kaip teisių, pareigų ir gėrybių paskirstymas visuomenėje, taip pat apima būdą, kuriuo valstybė priima paskirstymo sprendimus. Konfliktai dėl paskirstymo turi įtakos tiek prekėms, tiek naštai ir dažnai tarpininkauja per socialines institucijas.

Emocinis intelektas kaip pagrindinė kompetencija

Šių socialinių iššūkių kontekste emocinio intelekto (EI) samprata tampa vis svarbesnė. Iš pradžių Danielio Golemano išpopuliarintas EI apibūdina gebėjimą atpažinti ir suprasti savo emocijas ir empatiškai reaguoti į kitų emocijas. Šiuolaikinės įmonės vis labiau remiasi emociniu intelektu kaip pagrindine personalo tobulinimo kompetencija. Ypač VUCA (kintamumas, neapibrėžtumas, sudėtingumas ir dviprasmiškumas) ir BANI (trapus, nerimastingas, nelinijinis, nesuprantamas) laikais aišku, kad emocinis intelektas yra labai svarbus gebėjimui diegti naujoves ir išlaikyti darbuotojus.

2021 m. atlikta apklausa parodė, kad beveik 70% vadovų mano, kad teigiama nuotaika didina produktyvumą. Psichologinė sauga, glaudžiai susijusi su emociniu intelektu, yra labai svarbi pasitenkinimui darbu ir darbuotojo išlaikymui. Emocinio intelekto supratimas kaip asmenybės ugdymo ir psichinės sveikatos dalis vis dažniau integruojamas į žmogiškųjų išteklių tobulinimo programas.

Apibendrinant, šiandieninėje visuomenėje reikia skubiai spręsti tiek emocijų, tiek socialinio teisingumo problemas. Tokių tyrinėtojų kaip Imke von Maur pastangos ir didėjanti emocinio intelekto svarba darbo pasaulyje gali labai prisidėti prie teisingesnio ir empatiškesnio sambūvio.