Finansiniai sunkumai: mažos savivaldybės reikalauja teisingų sprendimų!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Konferencijoje UNI KU Ingolštate aptariamos savivaldybių finansavimo problemos ir struktūrinės reformos kaimo bendruomenėms.

Tagung an der UNI KU Ingolstadt diskutiert kommunale Finanzierungsprobleme und strukturelle Reformen für ländliche Gemeinden.
Konferencijoje UNI KU Ingolštate aptariamos savivaldybių finansavimo problemos ir struktūrinės reformos kaimo bendruomenėms.

Finansiniai sunkumai: mažos savivaldybės reikalauja teisingų sprendimų!

2025 m. balandžio 2 d. „Nordvaldo erdvėje“ įvyko svarbi konferencija, kuri subūrė apie 35 dalyvius iš mokslo, vietos politikos ir pilietinės visuomenės. Šį renginį vedė Eichšteto-Ingolštato katalikų universitetas organizuoti ir skirti tarpdalykiniams mainams bei veikėjų tinklų kūrimui.

Podiumą puikiai užėmė tokie ekspertai kaip ekonomistas prof. dr. Achimas Trugeris ir miesto ir erdvės sociologas prof. dr. Kathrin Großmann. Grupę papildė Bavarijos savivaldybių asociacijos direktorius Hansas-Peteris Mayeris ir urbanistikos profesorė Dr. Barbara Schönig. Diskusiją moderavo dr. Thomas Metten. Nordhalbeno meras Michaelas Pöhnleinas konferencijos metu pabrėžė mokslo ir praktikos dialogo būtinybę.

Finansiniai iššūkiai kaimo bendruomenėse

Pagrindinė konferencijos tema buvo savivaldybių finansavimo struktūrinių problemų analizė. Prof. dr. Achimas Trugeris pažymėjo, kad dabartinis finansų paskirstymas kelia didelių sunkumų mažoms kaimo bendruomenėms. Šios savivaldybės dažnai susiduria su vis didėjančiomis užduotimis ir patiria vis didesnį spaudimą dėl ribojančių finansavimo sąlygų, o finansiškai stipriems miestams šios sąlygos naudingos.

Susirinkusieji sutiko, kad griežtomis sąlygomis susieta valstybės konsolidavimo pagalba stabdo savivaldybių plėtrą. Skolintis ekonomiškai perspektyviems projektams mažesnėms bendruomenėms tampa beveik neįmanoma. Dėl sutaupytų savanoriškų darbų, tokių kaip darbas su jaunimu ar kultūra, savanoriški įsipareigojimai dažnai užkrauna naštą, kurią kitu atveju turėtų prisiimti savivaldybės.

Be to, paaiškėjo, kad dabartinis Vokietijos savivaldybių finansavimo mechanizmas yra struktūriškai nepalankus. Finansinių išteklių paskirstymas nesubalansuotas didesnių miestų naudai. „Gyventojų tobulinimas“ reiškia, kad finansiškai silpnos mažos bendruomenės dar labiau atskiriamos. Šiame kontekste laikinojo finansavimo programos nėra ilgalaikis sprendimas, nes jos dažnai neužtikrina reikiamo personalo ar finansinio stabilumo.

Struktūrinės reformos yra būtinos

Diskusija apie struktūrines reformas siekiant sukurti naują finansinę erdvę buvo sutikta labai palankiai. Dažnas daugelio dalyvių siūlymas buvo susijęs su teisingu naujų lėšų paskirstymu finansiškai silpnoms savivaldybėms remti. Politinis lobizmas ir esami interesų konfliktai buvo nustatyti kaip didžiuliai būtinų reformų stabdžiai. Dėl to ištisi regionai gali būti apleisti, o tai dar labiau padidina vietos politikos ir savanoriško darbo naštą ir gali sukelti socialinę įtampą.

Šiame kontekste ypač ryškūs iššūkiai kaimo savivaldybėms: demografiniai pokyčiai ir mažėjantis gyventojų skaičius didina įtampą savivaldybių sistemai. Mažėjant gyventojų skaičiui, dažnai prarandami asignavimai, o komunalinės paslaugos negali būti sumažintos tiek pat. Kaip ir pranešimas apie Federalinė pilietinio ugdymo agentūra paaiškina, kad yra tikslų konfliktas tarp mažesnių savivaldybių privalumų, tokių kaip artumas piliečiams, ir didesnių vienetų pranašumų, leidžiančių didesnį efektyvumą ir specializaciją.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad kaimo bendruomenėse politinis atstovavimas yra glaudžiai susijęs su labai elastingomis rinkėjų bendruomenėmis, kurios prisitaiko prie specifinių vietos problemų. Šios rinkėjų bendruomenės prisideda prie politinio dalyvavimo stiprinimo, tačiau susiduria su panašiais iššūkiais, kai kalbama apie struktūrines reformas. Buvo pabrėžta, kad nuolatiniai mokslo ir praktikos mainai yra būtini ieškant sprendimų šiuose sudėtinguose kontekstuose.