Klimato konferencijos modeliavimas Ingolštate: kartu prieš visuotinį atšilimą!
KU Ingolštatas kviečia į JT klimato konferencijos simuliaciją 2025 m. liepos 14–16 dienomis. Dalyvavimas studentams ir piliečiams nemokamas.

Klimato konferencijos modeliavimas Ingolštate: kartu prieš visuotinį atšilimą!
Pasaulyje, kuriame klimato kaita yra vienas iš aktualiausių iššūkių, 2025 m. liepos 14–16 d. Ingolštate vyks autentiškos JT klimato konferencijos modeliavimas. Šis ypatingas renginys skirtas piliečiams ir mokiniams nuo 10 klasės. KU ateities miestelyje 2025 m. liepos 14 d. nuo 17 iki 21 val. vyks atviras renginys, o liepos 15 ir 16 dienomis moksleiviai kviečiami į didžiąją Naujosios Rotušės posėdžių salę. Dalyvavimas šiame simuliaciniame žaidime yra nemokamas ir skirtas ypač informuoti apie klimato politiką bei apčiuopiamą dalyvių atsakomybę. Ją vykdo asociacija Die Multivision, o organizuoja Ingolštato miesto tvarumo departamentas ir Audi Environmental Foundation. Registracija į viešus renginius baigiasi birželio 24 d., o mokyklų grupėms – birželio 6 d.
Šio modeliavimo tikslas – iki 2100 m. apriboti vidutinę pasaulio temperatūrą iki daugiausiai 1,5 laipsnio Celsijaus. Ši vertė yra dalis įsipareigojimų, nustatytų 2015 m. Paryžiaus susitarime. Nepaisant nerimą keliančios JTBKKK ataskaitos, paskelbtos prieš COP 26 Glazge, akivaizdu, kad valstybių nacionalinio klimato įnašo (NDC) nepakanka šiam tikslui pasiekti. JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėja, kad pasaulis eina katastrofišku keliu ir atšils iki 2,7 laipsnio Celsijaus. Nepasiekus 1,5 laipsnio tikslo, gyvenimas ir pragyvenimo šaltiniai gali būti pražūtingi, o tai pabrėžia tokių iniciatyvų skubumą.
Pasaulinių klimato konferencijų svarba
JT klimato konferencijos gali žymiai padidinti dėmesį klimato kaitai ir yra labai svarbios tarptautinei klimato politikai. Šios konferencijos suteikia galimybę keistis idėjomis ir strategijomis, kaip sušvelninti klimato kaitą. Šalys privalo kas penkerius metus atnaujinti savo nacionalinius klimato įnašus, kad užtikrintų pažangą. COP 21 Paryžiuje buvo svarbus įvykis, nes buvo priimtas Paryžiaus susitarimas, kurį pasirašė 197 valstybės, o ratifikavo 191.
Nepaisant pažangos daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, COP29 Baku, kurio galutiniuose dokumentuose buvo numatyti žingsniai siekiant finansavimo klimato kaitos srityje ir naujų taisyklių prekybos išmetamųjų teršalų leidimais rinkoms, susitarimų įgyvendinimas dažnai išlieka iššūkiu. Besivystančių šalių finansinės paramos poreikis siekiant klimato tikslų viršija prašomas sumas. Todėl norint pasiekti pasaulinius klimato tikslus, būtina remti pramonines šalis.
Dizaino tikslas ateičiai
Būsimas modeliavimas Ingolštate yra skirtas suteikti praktinį modelį, kad dalyviai galėtų geriau suprasti iššūkius ir sprendimus, kurie bus priimti pasaulinėse klimato konferencijose. Teorinių žinių apie klimato politiką papildymas skatina asmeninį įsipareigojimą tausiai gyventi. Atsižvelgiant į klimato krizės keliamus iššūkius, kaip niekad svarbu į diskusiją įtraukti ateities kartas ir suteikti joms galimybę aktyviai dalyvauti sprendžiant problemą.
Skubūs klimato politikos poreikiai, tokie kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas ir perėjimas prie atsinaujinančios energijos, yra ne tik iššūkis, bet ir naujovių bei pažangos galimybė. Tokios iniciatyvos kaip JT klimato konferencijos Ingolštate modeliavimas yra esminiai žingsniai siekiant didinti informuotumą ir dirbti tarpvalstybiniu mastu siekiant bendro sprendimo.