Klimato modeliavimas rodo: kiek galime sutaupyti savo planetai?

Klimato modeliavimas rodo: kiek galime sutaupyti savo planetai?

Neseniai KU (Menų universitetas) vyko naujoviška simuliacija klimato tema, kurioje dalyvavo dalyviai iš skirtingų šalių ir interesų grupių atstovų. Tikslas buvo realiai atkurti pasaulines klimato derybas ir suteikti visiems dalyviams gilesnį supratimą apie tarptautinių derybų sudėtingumą. Simuliacijai dalyviai turėjo atsisakyti savo įsitikinimų ir pritaikyti atitinkamų šalių nuomones, o tai buvo jaudinantis iššūkis. Pavyzdžiui, JAV buvo vaizduojamos vadovaujant prezidentui Trumpui arba prieš jo erą. ES veikėjai daugiausia dėmesio skyrė iššūkiams, kuriuos kelia karas Ukrainoje, energijos tiekimą, branduolines diskusijas ir infliaciją.

Modeliavimas apėmė šešias grupes, įskaitant tas, kurios atstovauja išsivysčiusioms šalims, tokioms kaip Kanada, Australija ir Japonija, taip pat tas, kurios orientuotos į Kiniją ir Indiją. Kinija konkrečiai nagrinėjo politiką, susijusią su iškastiniu kuru ir maisto saugumu, o Indija aptarė tokius klausimus kaip didžiulis karštis, socialinė nelygybė ir geopolitinė įtampa. Kita vertus, pasaulio pietų šalys sprendė tokias esmines problemas kaip klimato finansavimas, vandens ir maisto saugumas bei klimato migracija. Šios šalys turėjo galimybę teikti pasiūlymus apriboti miškų kirtimą ir atsodinimą, o tai padėjo dalyviams suprasti nacionalinių prioritetų ir iššūkių skirtumus.

Derybos ir rezultatai

Simuliacija apėmė iš viso tris derybų raundus, kurių metu grupės suformulavo savo vidinius pasiūlymus. Pagrindinis tikslas buvo iki 2100 m. apriboti visuotinį atšilimą iki 2 laipsnių Celsijaus. Dalyvių taip pat buvo paprašyta kasmet į tarptautinį klimato fondą sumokėti bent 300 mlrd. Po derybų raundų delegatai pristatė savo rezultatus, kurie buvo įtraukti į modeliavimo programą. Tačiau, nors suaugusieji iki 2100 m. sugebėjo pasiekti maksimalų 2,1 laipsnio atšilimą, studentai nustatė, kad įmanoma jį apriboti iki 2 laipsnių.

Norint veiksmingai kovoti su visuotiniu atšilimu, reikėjo imtis ambicingų priemonių, tokių kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stabilizavimas ir mažinimas, kova su miškų naikinimu ir miškų atkūrimo projektų didinimas. Modeliavimas parodė kiekybinį įvairių priemonių poveikį visuotiniam atšilimui ir nustatė reikšmingas kliūtis tarptautiniam bendradarbiavimui. Dalyviai dabar kreipsis į kitą lapkričio mėnesį vyksiančią klimato konferenciją turėdami platesnį supratimą, kaip rasti politinius kompromisus.

Tarptautinės klimato politikos fonas

Tarptautinės klimato derybos prasidėjo 1992 m. „Žemės viršūnių susitikime“ Rio de Žaneire. Dėl to buvo sukurta Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK), kuri įsigaliojo 1994 m. Patentuotos struktūrinės ypatybės, tokios kaip metinės šalių konferencijos (COP), suteikia daugiau nei 198 valstybėms narėms platformas rengti derybų tekstus ir pasiekti konsensusą dėl svarbių sprendimų. Svarbūs etapai yra 1997 m. Kioto protokolas ir 2015 m. Paryžiaus susitarimas, kuriais siekiama nustatyti ribotą tikslą apriboti visuotinį atšilimą nuo 1,5 iki žemiau 2 laipsnių Celsijaus.

Pagrindinis iššūkis išlieka būtinų klimato apsaugos priemonių finansavimas, dėl kurio dažnai kyla ginčų tarp tautų. Pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštąją vertinimo ataskaitą (2023 m.), norint pažaboti visuotinį atšilimą, būtina gerokai sumažinti pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nes klimato kaita yra ne tik nacionalinis, bet ir pasaulinis iššūkis. Tikimybė, kad be papildomų veiksmų Žemės paviršiaus temperatūra iki 2100 metų gali pakilti iki 3,2 laipsnio, kelia rimtą grėsmę.

Meno universitetas užsibrėžė tikslą integruoti tvarumą į visus universiteto gyvenimo aspektus ir šiuo atžvilgiu glaudžiai bendradarbiauja su partneriais iš įvairių socialinių ir ekonominių sričių. Šis modeliavimas yra svarbus indėlis skatinant būsimas derybas dėl tarptautinės klimato politikos ir jos įgyvendinimo.