Klimato kaita: dega Europos miškai – padėtis tokia dramatiška!

Klimato kaita: dega Europos miškai – padėtis tokia dramatiška!

Miškų gaisrai, audros ir žievės vabalai kelia vis didesnę grėsmę Europos miškams. Šios problemos turi ne tik rimtų ekologinių, bet ir reikšmingų ekonominių pasekmių. Tyrėjai iš Miuncheno technikos universitetas išanalizavo ekonominį klimato kaitos poveikį Europos miškams ir padarė išvadą, kad ekonominiai nuostoliai gali būti nerimą keliantys dideli.

Tyrimas, atliktas vadovaujant Rupertui Seidlui ir Thomasui Knoke'ui, pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis regionuose yra akivaizdus. Nors Šiaurės Europa galėtų gauti naudos iš pokyčių, Vidurio ir Pietų Europa susiduria su iššūkiu, kai reikia skubiai prisitaikyti. Nuolatiniai trikdžiai miškuose daro vis didesnę žalą, siekiančią milijonus. Daugelyje regionų medienos kaina drastiškai krenta, nes rinką užplūsta dideli kiekiai pažeistos medienos arba mediena dėl jos būklės nebegali būti parduodama.

Pietų Europoje padaugėjo miškų gaisrų

Padėtis Pietų Europoje pastarosiomis savaitėmis smarkiai pablogėjo. Daugybė miškų gaisrų, kuriuos sukėlė sausesnė ir šiltesnė vasara, palanki klimato kaitai, smarkiai paveikė regionus. Pagrindinė gaisrų priežastis dažnai yra žmogaus veikla, pavyzdžiui, padegimas. Ispanijoje nuo birželio suimta daugiau nei 40 žmonių, o Graikijoje šiuo kaltinimu jau gresia 300 žmonių. dienos naujienos pranešė.

Negalima ignoruoti ekstremalių oro sąlygų. 2025 metų liepą pietryčių Turkijoje buvo užfiksuota rekordinė 50,5 laipsnių Celsijaus temperatūra. Ir Ispanijoje nuo 2000 m. karščio bangų skaičius padvigubėjo, todėl gaisrų tikimybė gerokai padidėjo. Monokultūros, tokios kaip eukaliptų plantacijos, yra ypač pažeidžiamos. Portugalijoje kilęs gaisras eukaliptų monokultūrose 2017 metais nusinešė 119 žmonių gyvybę.

Ekologinės ir ekonominės gaisrų pasekmės

2025 m. rugpjūčio 19 d. miškų gaisrai ES jau buvo sunaikinę daugiau nei vieną milijoną hektarų žemės, o tai yra didžiausias plotas, išdegęs nuo statistikos pradžios. Vien 22 iš 27 ES valstybių narių buvo išmetama 35 mln. tonų CO2. Jungtinių Tautų aplinkos programa perspėja, kad iki 2030 metų tokių didelių gaisrų padaugės 14%, o iki 2099 metų – 50%.

ES Komisija pabrėžia, kad Europa turi ruoštis dažnesniems ir intensyvesniems miškų gaisrams. Tokie mokslininkai kaip Thomas Hickleris pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais su orais susijusi gaisrų rizika Europoje išaugo ir neatmeta, kad ugniagesiai gali pasiekti savo ribas. Tačiau naujoviškos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas gaisrams aptikti anksti, galėtų būti naudingos. Brandenburge ši technologija jau naudojama gaisro stebėjimui.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Miuncheno technikos universiteto tyrimai parodė, kad klimato kaita daro rimtą poveikį Europos miškų saugumui ir ateičiai. Medienos išteklių praradimas gali ne tik kelti grėsmę ekonominiam stabilumui, bet ir smarkiai paveikti ekologines sistemas, kurios priklauso nuo sveikų miškų. Atsižvelgiant į intensyvų 2023 m. miškų gaisrų sezoną ir realią būsimų nelaimių grėsmę, labai svarbu, kad Europa pasirengtų tokiems įvykiams ir imtųsi veiksmingų veiksmų.