Jaunų žmonių psichinė įtampa: krizės palieka savo pėdsaką!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Regensburgo universiteto apklausa rodo, kaip dabartinės krizės veikia jaunų žmonių psichinę sveikatą Vokietijoje.

Die Umfrage der Universität Regensburg zeigt, wie aktuelle Krisen die seelische Gesundheit junger Menschen in Deutschland belasten.
Regensburgo universiteto apklausa rodo, kaip dabartinės krizės veikia jaunų žmonių psichinę sveikatą Vokietijoje.

Jaunų žmonių psichinė įtampa: krizės palieka savo pėdsaką!

Dabartinė Regensburgo universiteto Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos katedros apklausa rodo nerimą keliančius Vokietijos jaunimo psichinės sveikatos rezultatus. 2025 m. kovo mėn. buvo apklausta 2000 paauglių ir jaunuolių nuo 16 iki 21 metų amžiaus. Tyrimas atskleidžia, kad daugiau nei pusė apklaustųjų kenčia nuo stipraus psichologinio streso, kuris yra tiesiogiai susijęs su pasaulinėmis krizėmis, tokiomis kaip karai ir klimato kaita. Garsiai uni-regensburg.de Daugiau nei 50 % jaunų žmonių jaučiasi slegiami politinių ir tarptautinių konfliktų.

Apklausa patvirtina, kad stresą keliančio žiniasklaidos turinio vartojimas daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Beveik 50 % jaunuolių teigia reguliariai žiūrintys nerimą keliančius vaizdo įrašus apie karą, o 20 % net kasdien susiduria su tokiu turiniu. Dėl to 20 % respondentų kenčia nuo potrauminių simptomų, įskaitant miego sutrikimus ir atgarsius prisiminimus. Ši situacija kelia nerimą, nes 70% stiprų stresą patiriančių jaunuolių neketina ieškoti psichologinės pagalbos.

Pandemijos ir dabartinių krizių padariniai

Praėjus metams po COVID-19 pandemijos, vaikų ir paauglių psichinė sveikata tebėra susirūpinęs. Hamburgo-Eppendorfo universitetinės ligoninės tyrimas rodo, kad maždaug 21 % apklaustų jaunuolių 2022 ir 2023 m. ir toliau susidurs su reikšmingu gyvenimo kokybės pablogėjimu. Jauni žmonės iš nepalankios aplinkos, pavyzdžiui: COPSY tyrimas įrodyta.

Dėl su pandemija susijusių apribojimų ir su tuo susijusios socialinės izoliacijos padaugėjo vienatvės ir psichologinių problemų. Nors prieš pandemiją 14 % jaunuolių jautėsi vieniši, ši dalis išaugo iki 21 %. Tyrimai taip pat rodo, kad 32 % jaunuolių nuolat susiduria su stresą keliančiu turiniu socialinėje žiniasklaidoje, o tai dar labiau padidina susirūpinimą dėl pasaulinių krizių. Klimato krizė ypač kelia nerimą daugeliui jaunų žmonių – 59 % 16–25 metų amžiaus žmonių išreiškia didelį susirūpinimą.

Pagalbos sistemų būklė

Be psichologinio streso, paramos sistema patiria didžiulį spaudimą. Tai teigiama 2023 m. vaiko sveikatos ataskaitoje Medicinos žurnalas nustatė, kad laukimo laikas į terapijos vietas padvigubėjo dėl perkrautų sistemų. Tai reiškia, kad daugelis jaunuolių negauna skubiai reikalingos pagalbos, nes trūksta pagalbos paslaugų. Situacijos gerinimo rekomendacijose – plėsti terapijos pasiūlą, didinti suaugusiųjų informuotumą apie psichikos sveikatos problemą ir įtraukti jaunimą į savo sveikatos priežiūros planavimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad reikia skubiai sukurti visapusę paauglių psichinės sveikatos gerinimo strategiją. Regensburgo tyrimas kartu su COPSY tyrimo rezultatais ir vaikų sveikatos ataskaita rodo, kad būtina rimtai žiūrėti į stresą, su kuriuo susiduria jauni žmonės, ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant tvariai pagerinti jų gyvenimo kokybę.