Ateities švietimas: kaip mokyklos skatina tvarumą ir atsakomybės jausmą

Ateities švietimas: kaip mokyklos skatina tvarumą ir atsakomybės jausmą

Šiomis dienomis vis labiau aiškėja didėjanti tvarumo svarba švietime ir visuomenėje. Šis terminas dažnai siejamas su ekologiškumu, tačiau jis toli gražu ne tik. Tai taip pat apima ilgalaikį mąstymą, socialinį teisingumą ir pasaulinę atsakomybę, pvz blog.uni-regensburg.de pranešė. Norint suformuoti tvarią ateitį, ateities kartoms reikia svarbių įgūdžių, įskaitant empatiją, gebėjimą spręsti konfliktus ir gebėjimą įtikinamai atstovauti požiūrius.

Mokyklos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant šiuos įgūdžius. Šiame kontekste reikėtų žiūrėti į „Švietimo darniam vystymuisi“ (angl. Education for Sustainable Development) koncepciją, kuri yra pasaulinė Jungtinių Tautų iniciatyva. Šioje kampanijoje jau dalyvauja 70 šalių. Pagrindinis DVŠ tikslas – suteikti studentams galimybę aktyviai ir savarankiškai formuoti savo ateitį.

Užsienio kalbų mokymo vaidmuo

Užsienio kalbų mokymo svarba ESD buvo aptarta podcast'o „Gasthörer“ epizode, kuriame savo nuomonę išsakė užsienio kalbų didaktikos profesorė dr. Carola Surkamp. Tai aiškiai parodo, kad kalbų mokymas turėtų skatinti ne tik kalbos mokėjimą, bet ir tarpkultūrinių bei socialinių įgūdžių ugdymą. Tai reiškia, kad mokymo programose turi būti vis labiau integruoti elementai, padedantys studentams suprasti pasaulinių iššūkių sudėtingumą.

Literatūroje pabrėžiama, kad tarpkultūrinis užsienio kalbų mokymas taip pat turėtų siekti gilinti skirtingų požiūrių supratimą. Kaip savo darbe „Tarpkultūrinio užsienio kalbų mokymo tikslai“ apibūdina Bredella (1999), tikslas yra ne tik kalbos įsisavinimas, bet ir atviros bei žinias skatinančios mokymosi atmosferos skatinimas.

Iniciatyvos ir perspektyvos

Vokietijos UNESCO komisija pradėjo daug iniciatyvų, skirtų aktyviai skatinti DVŠ. Jų dokumente „Darbotvarkė Švietimas 2030“ apibrėžiama švietimo įstaigų veiksmų sistema, skirta remti ilgalaikius DVŠ tikslus. Šie tikslai apima tiek mokytojų, tiek mokinių įgūdžių tobulinimą. Publikacijos ir tyrimai, pavyzdžiui, Hellberg-Rode ir Schrüfer (2016), rodo mokytojų įgūdžių svarbą DVŠ kontekste, siekiant suteikti studentams pagrįstą išsilavinimą.

Kalbos, kultūros ir tvarumo ryšys yra dinamiškas procesas, kuris turi būti nuolat plėtojamas. Iššūkiams, su kuriais susiduria pasaulinė visuomenė, reikalingas tarpdisciplininis požiūris, kuris turėtų būti įtrauktas į mokymą ankstyvame etape. Tokiu būdu ateities kartos gali įgyti ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir tapti aktyviais tvarios ateities prisidėjais.

Apibendrinant galima teigti, kad užsienio kalbų mokymas gali reikšmingai prisidėti prie darnaus vystymosi ugdymo. Tai atitinka Švietimo ir kultūros ministrų konferencijos rekomendacijas, kuriose akcentuojama darnaus švietimo svarba ne tik aplinkosaugos srityje, bet ir socialiniais bei kultūriniais aspektais, kaip galima rasti KMK dokumente: kmk.org.