Diskusija apie ritualinį smurtą: mokslas prieš žiniasklaidą!

Diskusija apie ritualinį smurtą: mokslas prieš žiniasklaidą!

2025 m. birželio 2 d. Berlyno medicinos mokykloje (MSB) įvyko svarbi prof. dr. Andreasas Mokrosas. Asmenybės, teisinės psichologijos ir diagnostikos profesorius FernUniversität Hagene vadovavo daugiau nei 200 dalyvių kritiškai nagrinėjant temą „represijos, atminimas ir ritualinis seksualinis smurtas“. Mokrosas taip pat vadovauja DARTH LAB, kuri atlieka asocialių asmenybės bruožų tyrimus. Paskaita yra vykstančio MSB koliokviumo dalis, kurio kitas renginys planuojamas 2025 metų žiemos semestre. Berlyno medicinos mokykla praneša, kad...

Pagrindinė Mokroso tyrimo išvada rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais nebuvo jokių empirinių įrodymų, patvirtinančių ritualinio seksualinio smurto ar vadinamųjų „proto kontrolės“ metodų egzistavimą. Diskusija apie tokius reiškinius vyksta platesnio, žiniasklaidos išnaudojamo diskurso apie vaikų seksualinę prievartą organizuotose ir ritualinėse smurto struktūrose Vokietijoje kontekste. Diskusijose daug dėmesio skiriama empirinių tyrimų metodų metodologijai ir žinių tikrumui, o didžioji dalis viešųjų diskusijų vyksta už mokslo žurnalų straipsnių ribų, daugiausia žiniasklaidos priemonėse ir atviruose laiškuose. Vokiškai kalbanti psichotraumatologijos draugija (DeGPT) pabrėžia, kad...

Tyrimai ir visuomenės suvokimas

Nepriklausoma komisija vaikų seksualinės prievartos supratimui (UBSKM) savo ataskaitose nagrinėjo su organizuotu ir ritualiniu smurtu susijusius klausimus. Ypač ryškus buvo Hamburgo-Eppendorfo universitetinės ligoninės mokslinių tyrimų projektas, kuris buvo finansuotas 2017 m., siekiant išsiaiškinti nukentėjusiųjų perspektyvas. 2023 m. kovo mėn. DGP teisinės psichologijos specialistų grupės kritiškas pareiškimas suabejojo ​​kito ritualinio smurto tyrimo projekto metodika ir rezultatais bei parodė, kad trūksta tvirto empirinio pagrindo. Visų pirma buvo pabrėžtos keturios pagrindinės rezultatų kritikos, kurios sukėlė susirūpinimą dėl sergančiųjų pranešimų pagrįstumo. Tvarkymo komisija paaiškina...

Vyraujančioje diskusijoje apie ritualinį smurtą taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienpusiškas vaizdavimas žiniasklaidoje gali būti pavojingas pažeidžiamiems žmonėms. Alternatyvūs prisiminimų, kurie atrodo neįtikėtini, paaiškinimai ir bendras tokių temų traktavimas kelia klausimų, turinčių gilesnių socialinių ir mokslinių pasekmių. Nors kai kurios specialistų grupės iš esmės neabejoja ritualinio smurto egzistavimu, jos ragina diferencijuoti atskirų atvejų aptarimą, nerizikuojant diskredituoti visą reiškinį.

Apibendrinant galima teigti, kad prof. Mokroso paskaita ir vykstančios diskusijos apie ritualinį smurtą ir vaikų seksualinę prievartą kelia ne tik gilius mokslinius klausimus, bet ir turi didelę socialinę reikšmę. Belieka tikėtis, kad ateityje diskusijos ir tyrimai bus geriau įsitvirtinę mokslo bendruomenėje, o ne tik viešojoje erdvėje.