Skaitmeniniai sveikatos patarimai: išbandyti dirbtinio intelekto įrankiai – kas tikrai padeda!

Skaitmeniniai sveikatos patarimai: išbandyti dirbtinio intelekto įrankiai – kas tikrai padeda!

Vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas (AI) sveikatos priežiūros srityje kelia įdomių klausimų apie skaitmeninių sveikatos priežiūros patarimų kokybę ir veiksmingumą. Dabartinė ataskaita iš TU Berlynas pabrėžia du tyrimus, kuriuose išsamiai nagrinėjama ši tema. Tyrimo tikslas buvo įvertinti sveikatos rekomendacijų tikslumą naudojant įvairias skaitmenines priemones, įskaitant ChatGPT ir simptomų tikrinimo programėles.

Tyrimai buvo paskelbti žurnaluose *Journal Scientific Reports* ir *npj Health Systems Journal*. Buvo sukurtas naujas testavimo metodas, pagrįstas tikrais pacientų atvejais, priešingai nei ankstesniuose metoduose, kuriuose pirmiausia buvo naudojami idealizuoti vadovėlių atvejai. Rezultatai rodo, kad simptomų tikrinimo programos yra daug naudingesnės žmonėms nei ChatGPT, ypač skiriant nekenksmingus ir rimtus simptomus.

Skaitmeniniai sveikatos patarimai teste

Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad „ChatGPT“ beveik kiekvieną paciento atvejį priskiria kritinei situacijai, o specializuotos programos gali pateikti tinkamesnes rekomendacijas. Tai gali sukelti sveikatos priežiūros sistemos perkrovą, nes daugelis pasauliečių yra linkę skubėti kreiptis į medikus dėl nedidelių nusiskundimų.

Naudojant tokias skaitmenines priemones, svarbią reikšmę turi vartotojų patirtis. Antrasis Berlyno tyrimas ištyrė, kaip pacientai į savo sprendimus įtraukia skaitmenines rekomendacijas. Dalyviai palygino informaciją iš „ChatGPT“ ir simptomų tikrinimo programų su kitais šaltiniais, pvz., „Google“ paieškomis ar draugais. Paaiškėjo, kad jie dažnai susidurdavo su nepaprasta informacija, dėl kurios bereikalingai lankydavosi pas gydytoją.

Kiekybinė analizė, pagrįsta 600 tiriamųjų stebėjimu, taip pat parodė, kad ChatGPT apsunkina savikontrolę ir padidina nereikalingų apsilankymų pas gydytoją skaičių. Čia gerai veikiančios simptomų tikrinimo programos galėtų pasiūlyti vertingos paramos, skatinančios vartotojus prisiimti daugiau atsakomybės už savo sveikatos valdymą.

Sveikatos programų ir pokalbių robotų vaidmuo

Sveikatos programų ir pokalbių robotų aktualumas nuolat auga. Garsiai Onlim Beveik kas trečias Vokietijos pilietis naudojasi sveikatos programėle. Pasaulyje yra apie 350 000 sveikatos programų, iš kurių 110 yra ypač dominuojančios. COVID-19 pandemija labai paspartino šių skaitmeninių įrankių naudojimą.

Sveikatos priežiūros pokalbių robotai atlieka įvairias užduotis, tokias kaip susitikimų planavimas, vaistų valdymas ir informacijos realiuoju laiku teikimas. Ateityje jie netgi galėtų būti pirmasis kontaktinis taškas sprendžiant pagrindines medicininės priežiūros problemas.

Perspektyviausi sveikatos pokalbių robotai yra šie:

• Woebot: Ein digitaler Therapeut, der kognitive Verhaltenstherapie-Elemente nutzt.
• Buoy Health: Hilft bei der Identifikation gesundheitlicher Probleme und empfiehlt weitere Schritte.
• Ada: Ein KI-gestützter Symptomprüfer mit personalisierten Einschätzungen.
• Healthily: Bietet eine kostenlose Plattform für Gesundheitsinformationen.

Labai svarbu užmegzti kvalifikuotą dialogą tarp sveikatos programų ir vartotojų. Ypatingas iššūkis yra jos integravimas į kasdienę medicinos praktiką. Kaip analizė PMC rodo, šių priemonių aktyvus naudojimas ir integravimas į slaugą būtinas norint užtikrinti norimą naudą ilgalaikėje perspektyvoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dabartiniai tyrimai ir ataskaitos aiškiai parodo, kad nors skaitmeninės sveikatos priemonės atveria daug galimybių, kritinis požiūris į teikiamą informaciją yra būtinas siekiant išvengti klaidingų sprendimų ir perkrovų sveikatos sistemoje. Išsamus AI teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų supratimas galėtų žymiai pagerinti medicininės priežiūros kokybę.