Garbės senatorius Arthuras Langermanas: gyvenimas prieš antisemitizmą

Garbės senatorius Arthuras Langermanas: gyvenimas prieš antisemitizmą

2025 m. gegužės 26 d. Berlyno technikos universitetas įteikė garbės senatoriaus orumą Arthurui Langermanui, žymiam Holokaustą išgyvenusiam žmogui. Šis apdovanojimas buvo įteiktas Akademinio Senato sprendimu, siekiant pagerbti nenuilstamą Langermano įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu ir jo plačią vaizdinio antisemitizmo kolekciją. Garbė įvyko tą dieną, kai buvo atidaryta paroda „#FakeImages – Stereotipų pavojų atpažinimas“, sudaryta iš Langermano kolekcijos.

Arthuro Langermano istorijai būdingi traumuojantys išgyvenimai ir tvirta valia auklėti. Jo tėvai ir daugybė giminaičių buvo ištremti į Aušvicą 1944 m.; išgyveno tik jo mama. Langermanas sugebėjo išgyventi įvairiuose vaikų namuose ir septintajame dešimtmetyje pradėjo rinkti antisemitinius vaizdus, ​​​​kuriuose dabar yra daugiau nei 11 000 artefaktų. Ši kolekcija yra Berlyno TU „Arthuro Langermano vizualinio antisemitizmo tyrimų archyvo“ pagrindas. Prof. dr. Stefanie Student-Springorum, Antisemitizmo tyrimų centro direktorė, pasakė pagiriamą kalbą ir atkreipė dėmesį į Vokietijos atsakomybę kovojant su neapykanta žydams.

Pagarbos ir parodos

TU prezidentė prof. dr. Geraldine Rauch įteikė garbės senatoriaus pareigas, buvo perskaityti dr. Felix Klein, dr. Ina Czyborra ir Paul Nemitz sveikinimai. Paroda „#FakeImages“ skirta antisemitinės įvaizdžio propagandai. Langermanas tą dieną išvyko į Berlyną švęsti šios svarbios parodos atidarymo. Šią keliaujančią parodą remia Belgijos muziejus Kazerne Dossin, ji jau buvo parodyta Briuselyje ir Niujorke.

Paroda suskirstyta į dvi temines sritis: pirmoje dalyje nagrinėjama antisemitinių įvaizdžių raida iki 1945 m., o antroje – stereotipai ir šiuolaikiniai pavyzdžiai. Eksponuojami objektai – atvirukai, laikraščių iškarpos ir vaikiškų knygų iliustracijos – visa tai suteikia įžvalgos apie antisemitizmo istoriją. Langermanas perspėja, kad antisemitizmas vėl išaugo po „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d., ir ragina daugiau švietimo apie holokaustą, ypač jaunesnes kartas, kurios dažnai yra nepakankamai informuotos.

Kritika ir refleksija

Langermanas pabrėžia, kad bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį antisemitizme, vadindamas ją „pirmąja antisemitine organizacija“. Jis nurodo istorinius įvykius, tokius kaip kryžiaus žygiai, kuriuos lydėjo antisemitiniai vaizdiniai ir smurto aktai. Tai ne tik asmeninis rūpestis, bet ir pastarųjų amžių menas bei istoriografija. XV amžiaus kontekste Augustino, kaltinusio žydus nepripažinus Jėzaus Mesijo, požiūris tapo itin svarbus to meto teologiniams diskursams.

Šio laikotarpio mene žydai dažnai buvo vaizduojami kaip primityvios ir bjaurios figūros – toks vaizdavimas skamba ir šiandien. Pavyzdžiui, fizinės deformacijos buvo aiškinamos kaip charakterio trūkumų požymiai, kurie dar labiau sustiprino neigiamą suvokimą. Langermanas kritikuoja ilgą laiką, per kurį praėjo melas apie tariamas ritualines žydų žudynes, ir tikisi gilesnės naujojo popiežiaus Leono XIV ir judaizmo konfrontacijos.

Paroda „#FakeImages“ ne tik reprezentuoja kritinę istorijos analizę, bet ir yra neatidėliotinas raginimas daugiau švietimo ir sąmoningumo sprendžiant antisemitizmą ir praeities atgarsius. Šiuo atžvilgiu pagrindinį vaidmenį atlieka Berlyno TU, skatindama dialogą apie antisemitizmą ir pabrėždama visuomenės švietimo svarbą.