Konfliktų kartos: kas dar žino mūsų augalus ir gyvūnus?

Konfliktų kartos: kas dar žino mūsų augalus ir gyvūnus?

Berlyno technikos universitete atliktame išsamiame tyrime mokslininkai ištyrė, kaip žinios apie vietinius augalus, paukščius ir drugelius keitėsi per kartas. Rezultatai aiškiai rodo, kad tiek žinių apie rūšis, tiek ryšys su gamta labai sumažėjo tarp jaunų žmonių, palyginti su vyresnėmis kartomis. Tyrimui vadovavo prof. dr. Tanja Straka ir prof. dr. Ingo Kowarik, jame dalyvavo 600 dalyvių iš Vokietijos, įskaitant 252 jaunus žmones nuo 15 iki 17 metų, 215 jaunų suaugusiųjų nuo 18 iki 29 metų ir 133 vyresnio amžiaus žmones nuo 30 iki 76 metų.

Tyrėjai nustatė nerimą keliantį reiškinį, vadinamą „kartų amnezija“. Tai apibūdina gamtos pažinimo praradimą tarp kartų. Pažymėtina, kad tik 73% jaunų žmonių sugebėjo atpažinti gervuogę, palyginti su 84% vyresnio amžiaus žmonių. Skirtumas dar labiau išryškėja pažvelgus į žinias apie šarką: čia šią rūšį žinojo tik 29 % jaunų žmonių, o vyresnių – 61 %. Mažiausiai žinomas buvo mažasis vėžlys drugelis, apie kurį žinojo tik 3 % jaunų žmonių, o vyresnių – 22 %.

Artumo gamtai vaidmuo

Be to, kad mažėja žinių apie rūšis, jaunimo ryšys su gamta taip pat sumažėjo – nuo ​​3,98 balo tarp vyresnio amžiaus žmonių iki vos 3,09 tarp jaunimo. Ši raida turi įtakos norui rūpintis gamta, kuris taip pat sumažėjo nuo 3,76 iki 2,82. Akivaizdu, kad pasikeitus vaikų ir jaunimo gyvenimo būdui, mažėja bendravimo su gamta ir žinių apie ją.

Norėdami pakeisti šią tendenciją, mokslininkai rekomenduoja didinti prieigą prie žinių apie gamtą nuo ankstyvos vaikystės iki universiteto. Ypač reikėtų padėti vaikams ir jaunimui, kad jie įgytų teigiamos emocinės patirties su gamta. Remiantis gamtos pažinimo svarbos analize, tai gali būti labai svarbu. Tiesioginis gamtos patyrimas siejamas su didėjančiu emociniu rezonansu, kuris gilina ekologinių sistemų supratimą ir skatina atsakomybės jausmą.

Poveikis aplinkosauginiam sąmoningumui

Kitas Ilinojaus universiteto tyrimas pabrėžia, kokia svarbi gamtos pažinimo patirtis. Mokiniai, dalyvaujantys gamtosaugos ir pažintinėse išvykose į saugomas teritorijas, ne tik daugiau sužino apie ekologinius ryšius, bet ir parodo didesnę motyvaciją tausoti aplinką. Todėl būtinas praktinis požiūris į tokių žinių integravimą į švietimo įstaigas.

Be to, reguliari patirtis gamtoje didina aplinkosauginį sąmoningumą. Tokia veikla kaip gyvūnų ir augalų stebėjimas ar darbas bendruomenės soduose gali sustiprinti emocinius ryšius su aplinka. Tai taip pat rodo, kad vaikai, augantys natūralioje aplinkoje, geriau supranta ekologinius santykius.

Apskritai akivaizdu, kad gamtos pažinimo skatinimas švietime turi ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį poveikį individualiam aplinkosaugos įsipareigojimui. Švietimo programų teikėjai ir mokyklos turi palengvinti prieigą prie tokios patirties, kad būtų skatinamas tvarus aplinkosauginis sąmoningumas ir stiprinamas aktyvus jaunosios kartos įsitraukimas į gamtos apsaugą.

Apibendrinant, laikas vėl įtraukti gamtą į jaunų žmonių gyvenimus. Tyrimo rezultatai primena, kad geresnis mūsų aplinkos supratimas yra labai svarbus tvariai ateičiai tiek dabartinėms, tiek ateities kartoms. Berlyno TU teikia informaciją apie tai, o kiti tyrimų rezultatai patvirtina šias išvadas, pabrėždami praktinės patirties gamtoje svarbą. Turime greitai ir nuosekliai dirbti, kad išsaugotume gamtos žinias ir ryšį su gamta, kad žinių praradimas nesitęstų.