Kaip sakados veikia mūsų regėjimą: naujas tyrimas atskleidžia stebinančius rezultatus!

Kaip sakados veikia mūsų regėjimą: naujas tyrimas atskleidžia stebinančius rezultatus!

2025 m. gegužės 27 d. Berlyno technikos universiteto Prof. Dr. Martino Rolfso ir jo mokslinių tyrimų grupės mokslininkų grupė atliko novatorišką tyrimą. Šis tyrimas, paskelbtas žinomame žurnale Nature Communications, skirtas sudėtingam kūno judesių, ypač sakadų, ir vizualinio suvokimo ryšiui.

Tyrimai rodo, kad regos dirgikliai gali tapti nematomi, kai jie juda tokiu greičiu, trukme ir atstumu, kuris atitinka įprastus žmogaus sakadus. Sakados yra greiti, trūkčiojantys akių judesiai atgal, kurie paprastai įvyksta du ar tris kartus per sekundę. Įdomu tai, kad žmonės nesuvokia susijusių regėjimo poslinkių, todėl suvokimo ir regėjimo mechanizmai yra ypač sudėtingi.

Vizualinio suvokimo mechanizmai

Remiantis tyrimu, sakadų greitis gali numatyti regėjimo greičio ribą. Žmonės, kurie daro greitesnes sakadas, gali matyti greičiau judančius objektus. Tai gali būti ypač aktualu sportininkams, pavyzdžiui, beisbolo žaidėjams ar veiksmo vaizdo žaidimų žaidėjams, kurie turi susidoroti su padidėjusiais judesiais savo regėjimo lauke.

Sakados taip pat sukuria specifinius tinklainės judėjimo modelius, atsirandančius stebėtojo pasąmonėje. Prof. Rolfsas pabrėžia tarpdisciplininio motorinių ir suvokimo tyrimų bendradarbiavimo poreikį, siekiant geriau suprasti šiuos reiškinius. Tyrimo rezultatai rodo, kad regos sistema filtruoja judesius, kurie yra panašūs į žmogaus akių judesius, ir priskiria juos nereikšmingiems, o tai paaiškina regėjimo neryškumą akių judesių metu.

Sakadų fenomenas

Tiksliau apibūdinti sakadas – tai trūkčiojantys akių judesiai, atsirandantys akiai judant nuo vieno fiksuoto objekto prie kito. Taip nutinka, pavyzdžiui, kasdieniame gyvenime, kai važiuodamas traukiniu užfiksuoji pro šalį važiuojantį namą ir akis nukrypsta važiavimo kryptimi, kad užfiksuotų naują požiūrį. Šie judesiai yra svarbiausi tiek akių judesiams, tiek periferinei nervų sistemai.

Sakados metu vizualinis suvokimas yra labai ribotas, o tai reiškia, kad žmonės tuo metu gali priimti tik ribotą informaciją. Klinikinis sakadų tyrimas apima sąmoningą objektų fiksavimą intervalais, akių judesių greičio ir tikslumo įvertinimą.

Patologinius sakinius galima suskirstyti į keletą kategorijų, įskaitant sulėtėjusius ir hipometrinius, kurie dažnai atsiranda sergant neurodegeneracinėmis ligomis. Kita vertus, hipermetrinės sakados, atsirandančios esant smegenėlių pažeidimams, taip pat yra svarbi neurologinės diagnostikos tyrimų sritis.

Prof. Rolfso ir jo komandos tyrimai atveria naujas perspektyvas ne tik suvokimo psichologijai, bet ir klinikiniam pritaikymui regėjimo ir judėjimo sutrikimų diagnostikoje. Apskritai tyrimas pabrėžia, kaip svarbu kartu apsvarstyti regėjimo ir kūno suvokimo mechanizmus, kad būtų galima visapusiškiau suprasti žmogaus suvokimą.