Žemės mokslų ateitis: atskleistos kovos su klimato kaita strategijos!
2025 m. balandžio 4 d. DVGeo pristatė FU Berlin mokslininkų parengtą baltąją knygą apie geomokslų ateitį.

Žemės mokslų ateitis: atskleistos kovos su klimato kaita strategijos!
2025 m. balandžio 4 d. Geomokslų skėtinė organizacija (DVGeo) Berlyno gamtos muziejuje pristatė svarbią baltąją knygą, kurioje kalbama apie geomokslų ateitį. Strateginiame dokumente, pavadintame „Ateities geomokslų tyrimai“, dėmesys sutelkiamas į neatidėliotinus pasaulinius iššūkius, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą ir klimatą tausojančių energijos bei žaliavų išteklių tiekimą. Už dokumento kūrimą buvo atsakingas prof. Friedhelmas von Blanckenburgas iš Berlyno laisvojo universiteto.
Baltojoje knygoje nagrinėjami trys pagrindiniai klausimai: Žemės, kitų planetų ir gyvybės formavimasis, Žemės pokyčių matavimas ir modeliavimas bei geomokslo sprendimai ir veiksmų galimybės dabartiniams iššūkiams. Dokumento tikslas – skatinti mokslo bendruomenę intensyviai bendradarbiauti, tuo pačiu pabrėžiant atskirų disciplinų projektų svarbą inovacijoms.
Tarpdisciplininiai tyrimo metodai
Pagrindinis baltosios knygos aspektas yra tarpdisciplininių bendradarbiavimo tyrimų skatinimas. Šiais tyrimo metodais siekiama sukurti integruotą Žemės sistemų supratimą ir ištirti sudėtingus ryšius, tokius kaip ryšys tarp žemės plutos jėgų ir žemės drebėjimų. DVGeo taip pat yra įsipareigojusi perduoti žinias ir organizuoja informacinius renginius bei Vokietijos geomokslų olimpiadą.
DVGeo, įkurta 2015 m. Berlyne, yra keturių pagrindinių geologijos draugijų balsas ir atstovauja apie 10 000 geomokslininkų. Siekiant spręsti klimato kaitos iššūkius, dokumente taip pat buvo akcentuojami siūlomi sprendimai, kaip sušvelninti žmogaus sukeltą klimato kaitą.
Be baltojoje knygoje aprašytų strategijų, Vokietija šiuo metu dalyvauja keliuose reikšminguose mokslinių tyrimų projektuose, kurie padeda suprasti žemės drebėjimų saugą ir geodinaminius procesus. Ypač vertas dėmesio Vokietijos seismologinis plačiajuosčio ryšio masyvas (DSEBRA), kuris yra Europos AlpArray projekto dalis. Tai apima 100 mobiliųjų plačiajuosčio ryšio stočių, kurios gali būti lanksčiai naudojamos norint įgyti žinių apie kalnų statybos procesus Alpėse.
Technologinės naujovės geomoksle
DSEBRA suteikia Vokietijai prieigą prie tankių, ilgalaikių seismologinių masyvų, kurie veikia kaip geomoksliniai teleskopai. Ši technologija jau sulaukė sėkmės Šiaurės Amerikoje ir bus labai svarbi siekiant pagerinti mūsų supratimą apie žemės drebėjimus, ugnikalnių aktyvumą ir mantijos konvekciją. Laikomas tankiausiu seisminiu masyvu viso orogeno mastu, AlpArray sudarys maždaug 600 sausumos stočių, išdėstytų 30–40 km atstumu.
AlpArray duomenims taikomi nauji seisminio tyrimo metodai, tokie kaip visa bangos formos inversija. Šis projektas ne tik praplės žinias apie giliąsias struktūras ir dinamiškus kalnų juostų procesus, bet ir suteiks platformą naujoviškų metodų kūrimui.
Atsižvelgiant į pasaulinę klimato krizę, geomokslas turi ne tik sukurti aiškias žinias, bet ir pasiūlyti praktinius sprendimus, turinčius poveikį už nacionalinių sienų. Klimato kaita peržengia valstybių sienas, todėl reikalauja tarpdisciplininio, tarptautinio bendradarbiavimo. Ekspertai dažnai užduoda klausimą: „Kodėl mes tiek daug žinome ir mažai veikiame? Ši „žinių ir veiksmų spraga“ pabrėžia poreikį glaudžiau susieti mokslinius tyrimus ir praktinį įgyvendinimą.
Daugelio šalių politika išsikėlė tikslą iki amžiaus vidurio gyventi ir veikti neutraliai klimato požiūriu. Tam reikia suderintų pokyčių visose visuomenės srityse, o tai savo ruožtu reikalauja naujovių tarpdisciplininiuose ir tarpdisciplininiuose tyrimuose bei bandymų realiose laboratorijose. Tai vienintelis būdas tvariai kovoti su klimato kaitos iššūkiais.
Apibendrinant galima pasakyti, kad baltosios knygos ir tokių projektų kaip DSEBRA rezultatai ne tik sustiprina mūsų geomokslinių tyrimų pagrindus, bet ir pateikia labai reikalingus atsakymus į aktualius mūsų laikų klausimus. Daugiau informacijos apie geomokslo raidą galite rasti adresu DVGeo, dem Bochumo Rūro universiteto geoinstitutas ir tai Vokietijos klimato konsorciumas.