Laiko ateitis: naujas tyrimų projektas atskleidžia Rytų Europą!

Laiko ateitis: naujas tyrimų projektas atskleidžia Rytų Europą!

2025 m. balandžio 7 d. mokslo kolegija „European Times/European Times – Transregional Approach to the Societies of Central and Eastern Europe“ (EUTIM) pasiekė reikšmingą etapą. Nuo 2021 m. balandžio mėn. vykdomą projektą remia tokios žinomos institucijos kaip Europos universitetas Viadrina, Potsdamo universitetas ir Forum Transregionale Studien Berlyne ir skirtas laiko ir erdvės naratyvų tyrinėjimui Vidurio ir Rytų Europoje. Pirmajame finansavimo etape Federalinė švietimo ir tyrimų ministerija (BMBF) skyrė apie 1,7 milijono eurų, o antrasis, papildomas trejų metų finansavimo etapas su 1 143 000 eurų – jau netrukus nuo oficialaus EUTIM pradžios 2025 m. sausio 17 d.

Kaip uni-potsdam.de ataskaitų, pagrindinis projekto klausimas yra tai, kaip veikia skirtingos Vidurio ir Rytų Europos ir Vakarų Europos laiko sampratos. Prof. dr. Alexander Wöll, projekto Potsdamo dalies vadovas, pabrėžia būtinybę analizuoti šių skirtingų požiūrių kultūrinį poveikį. Istorinis kontekstas parodo, kaip pasaulinis laikas nuo Apšvietos laikų buvo apibrėžiamas kaip vakarietiškas. Savo darbe „Išradęs Rytų Europą“ Larry Wolffas apibūdina Rytų šalių suskirstymą į „neapšviestas“, o tai ir toliau daro įtaką laiko sąvokų suvokimui.

Laiko sąvokų ir jų kultūrinės reikšmės įžvalgos

EUTIM projekte nagrinėjami istoriniai lūžiai, tokie kaip 1917 m. revoliucija, dėl kurios buvo įvesta penkių dienų darbo savaitė ir panaikinta krikščionių poilsio diena. Tai lėmė naują laiko suvokimą visuomenėje. Tyrime taip pat nagrinėjamos laiko reprezentacijos Rytų Europos literatūroje. Tokie pavyzdžiai kaip Sofijos Andrukhovych „Amadoka“, kuriame kalbama apie traumuojančius karo padarinius, ir Jaceko Hugo-Baderio „Kolymos dienoraštis“, nušviečiantis sovietų idėjas apie laiką, parodo laiko pasakojimų įvairovę regione.

Be to, šiuolaikiniai autoriai, tokie kaip Jáchym Topol ir Saša Stanišić, naudoja novatoriškas teksto strategijas, kad pateiktų savo požiūrį į laiką. Diskusija apie terminą „lūžio taškas“ tapo aktualesnė dėl dabartinės politinės situacijos, ypač atsižvelgiant į įvykius Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste. Projekto vadovo Hartmuto Rosos teigimu, apie socialinį pagreitį kalbama ir kaip apie didelę įtaką laiko suvokimui.

Tyrimo metodai ir ateities iššūkiai

Projektas jau sulaukė sėkmės remiant jaunus mokslininkus ir menininkus iš Ukrainos. Būsimi tyrimo klausimai, be kita ko, bus skirti keistų menininkų gyvenimo istorijoms ir slavų literatūros laikinumui analizuoti. Ateinančiais metais planuojamos konferencijos ir projektai, kuriuose bus intensyviai nagrinėjamos Rytų Europos literatūros ir kultūros temos.

Kaip das-wissen.de Kaip matyti, tarpdisciplininis požiūris EUTIM projekte ne tik pagilins esamus klausimus, bet ir nušvies šiandien itin aktualias temas, tokias kaip nevienalyčių laiko sampratų ir jų istorinės dinamikos analizė. Dr. Annette Werberger ir prof. dr. Andrii Portnov vadovaujami paprojekčiai moksliškai tirs laiko nelygybes regione ir skatins regioninių studijų inovacijas Vokietijoje.

Apibendrinant galima teigti, kad EUTIM mokslinių tyrimų kolegija atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant gilesnį laiko sudėtingumo ir jo kultūrinės reikšmės supratimą Vidurio ir Rytų Europoje. Bus įdomu pamatyti, kokių rezultatų ir įžvalgų atneš ateinantys metai, nes pasaulis ir toliau veiks dinamiškame politiniame ir socialiniame kontekste.