Apsauga nuo potvynių: pritaikymas žymiai sumažina žalą ir mirčių skaičių!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas analizuoja potvynių prisitaikymą nuo 1950 m. ir jų ekonominį poveikį.

Das Potsdam-Institut für Klimafolgenforschung analysiert Überschwemmungsanpassungen seit 1950 und deren wirtschaftliche Auswirkungen.
Potsdamo klimato poveikio tyrimų institutas analizuoja potvynių prisitaikymą nuo 1950 m. ir jų ekonominį poveikį.

Apsauga nuo potvynių: pritaikymas žymiai sumažina žalą ir mirčių skaičių!

Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) atlikta išsami potvynių Europoje padarytos žalos analizė rodo, kad sėkmingai prisitaikyti prie potvynių. Remiantis tyrimu, kuriame buvo išnagrinėti 1 729 potvyniai 1950–2020 m., įvairios prisitaikymo priemonės sumažino ekonominę potvynių žalą įspūdingais 63 procentais ir sumažino žuvusiųjų skaičių 52 procentais. [uni-potsdam.de] praneša, kad daugelis žmonių nykstančiose vietovėse imasi privačių atsargumo priemonių ir pasikliauja išankstinio įspėjimo sistemomis bei avarinių situacijų planais.

Šie pokyčiai yra ypač svarbūs, atsižvelgiant į didėjančią potvynių riziką, kurią sukelia stiprūs krituliai ir audros antplūdžiai, taip pat didėjantis poveikis miesto teritorijose. Žmonių ir turto pažeidžiamumas taip pat vaidina lemiamą vaidmenį. Dominik Paprotny, PIK tyrėjas ir pagrindinis tyrimo autorius, pabrėžia, kad nuo 1950 m. taikomos prisitaikymo priemonės sėkmingai kovojo su didėjančia rizika, taip pat ir klimato kaitos kontekste. Vis dėlto tyrimai rodo, kad per pastaruosius 20 metų pažanga sulėtėjo, o tai rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų.

Ilgalaikės tendencijos ir iššūkiai

Nors absoliutūs ekonominiai nuostoliai dėl potvynių išaugo beveik dvigubai – nuo ​​37 milijardų eurų šeštajame dešimtmetyje iki 71 milijardo eurų per pastarąjį dešimtmetį, ekonominė našta procentais nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjo trečdaliu. Tai rodo, kad ekonomika augo greičiau nei žala. Tačiau Katja Frieler, tyrimo bendraautorė, perspėja, kad prisitaikymo gebėjimai turi ribas, o rizika didės tęsiant visuotinį atšilimą. Labai svarbu nuolat stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių pažangą, kartu mažinant pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kad poveikis neviršytų valdomų ribų.

Tyrimo rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale Science Advances ir pabrėžia būtinybę kurti papildomas strategijas. Visų pirma, pritaikymo vandentvarkos koncepcijų kūrimas, kurio siekiama „WASKlim-EUS“ projektu, rodo, kaip svarbu sukurti sprendimus priimančias priemones investicijoms ir planavimui. Šios sąvokos padeda gauti informaciją iš klimato ir vandens balanso modeliavimo ir taip išvengti konkrečių naudojimo konfliktų dėl klimato pokyčių [umweltbundesamt.de].

Išvada ir perspektyva

Atsižvelgiant į pastarojo meto didelius potvynius, tokius kaip potvynis Ahro slėnyje 2021 m., akivaizdu, kad iššūkių didėja. Nors prisitaikymo priemonės turėjo įtakos per pastaruosius kelis dešimtmečius, vis dar būtina daugiau investuoti ir tobulinti. Tik derinant technologinę pažangą, socialinį įsipareigojimą ir aktyvų požiūrį galima valdyti potvynių rizikos padidėjimą ilgalaikėje perspektyvoje. [rheinpfalz.de] pabrėžia, kad sėkmė prisitaikant prie potvynių priklauso ne tik nuo struktūrinių priemonių, bet ir nuo aktyvaus visuomenės dalyvavimo bei tolesnio veiksmingų išankstinio įspėjimo sistemų kūrimo.