Vėžio tyrimai: nauji būdai sukelti ląstelių mirtį!

Vėžio tyrimai: nauji būdai sukelti ląstelių mirtį!

31-oji konferencija Europos ląstelių mirties organizacija (ECDO) vyko 2025 metų spalio 7–10 dienomis Berlyno Kaiserin-Friedrich-Haus. Konferenciją organizavo Brandenburgo Theodor Fontane medicinos mokykla (MHB) ir Campus Academy. Vadovaujant MHB prezidentui ir buvusiam ECDO prezidentui prof. Hans-Uwe Simon, buvo sukurta mokslinė programa, kuri intensyviai nagrinėjo pagrindinę temą „Klasika susitinka su modernumu: funkcinis specifiškumas ir naujų bei senų ląstelių mirties tipų susikirtimas“.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas klasikinių ir naujai aprašytų užprogramuotų ląstelių mirties formų, dar žinomų kaip apoptozė, funkcinis specifiškumas ir jų svarba įvairioms ligoms. Tokie užprogramuotos ląstelių mirties sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių ir dažnai yra susiję su ligų, tokių kaip vėžys, lėtinis uždegimas ir autoimuninės ligos, išsivystymu.

Dabartiniai ląstelių mirties mechanizmų tyrimai

Įgyvendinant mokslinę programą buvo surengtos specialistų paskaitos, stendiniai pranešimai ir diskusijų forumai, skatinantys keistis aktyviais tyrimų rezultatais. ECDO buvo įkurta 1994 m. iš „Europos apoptozės darbo grupės“ ir dabar vienija daugiau nei 200 mokslininkų, kurie yra pasišventę ląstelių mirties tyrimams Europoje. ECDO susitikimai suteikia galimybę keistis pagrindiniais tyrimais ir klinikiniu pritaikymu, jais siekiama geriau suprasti ląstelių mirties mechanizmus ir sukurti naujus gydymo metodus.

Pagrindinė tyrimų tema išlieka apoptozė, kuri laikoma esminiu vėžio tyrimų mechanizmu. Vėžio ląstelių nemirtingumą dažnai lemia nesugebėjimas sukelti apoptozės. Kita vertus, sveikos ląstelės suaktyvina šį procesą nepataisomos genetinės žalos atveju, o tai padeda išvengti degeneracijos. Daugelyje vėžio ląstelių genai, sukeliantys apoptozę, yra pažeisti, todėl padidėja rizika, kad ikivėžiniai pažeidimai virs invaziniais navikais.

Vokietijos vėžio pagalba nuo 1999 m. remia „Apoptozės trūkumo“ programą, skirtą užprogramuotos vėžio ląstelių mirties tyrimams. Programos tikslas – specifiškai sukelti vėžio ląstelių žūties procesus ir įveikti vėžinių ląstelių atsparumą. Naujausi tyrimų rezultatai reguliariai aptariami simpoziume Heidelberge.

Naujovės terapijoje

Mokslininkai, tokie kaip daktaras Minas Li-Weberis, tiria tradicinės kinų medicinos augalinius ingredientus, kurie gali jautrinti apoptozei atsparias leukemijos ląsteles nepažeisdami sveikų imuninių ląstelių. Gydytoja Heike Bantel nustatė biomarkerį, kuris seka atsaką į chemoterapiją sergant gaubtinės žarnos vėžiu ir rodo navikinių ląstelių mirtį. Tai gali padėti nustatyti pacientus, kurie nereaguoja į tam tikrus vaistus.

Be to, profesoriaus Dr. Klauso Michaelo Debatino ir jo komandos darbai rodo, kad vėžio ląstelių gebėjimas sukelti apoptozę yra esminis ūminės leukemijos prognozavimo veiksnys. Jau padaryta pažanga gydant smegenų auglius ir neuroblastomas, atkuriant gebėjimą patirti apoptozę, o tai žymiai išplečia gydymo galimybes.

Šie pokyčiai rodo, kad reikia toliau tirti užprogramuotos ląstelių mirties mechanizmus ir kurti naujoviškus terapinius metodus kovai su vėžiu įveikti. Ryšys tarp pagrindinių tyrimų ir klinikinio pritaikymo, kaip reklamuojamas ECDO konferencijoje, yra labai svarbus.