Long Covid: ką nukentėjusieji turi žinoti dabar!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. kovo 9 d. MHB pristatys projekto apie Long Covid rezultatus, kuriame analizuojama nukentėjusiųjų patirtis.

Am 9. März 2025 präsentiert die MHB Ergebnisse eines Projekts zu Long Covid, das Erfahrungen von Betroffenen analysiert.
2025 m. kovo 9 d. MHB pristatys projekto apie Long Covid rezultatus, kuriame analizuojama nukentėjusiųjų patirtis.

Long Covid: ką nukentėjusieji turi žinoti dabar!

Vokietijoje per COVID-19 pandemiją 2020–2023 m. koronavirusu užsikrėtė apie 39 milijonai žmonių. Iš jų apie 10 procentų kenčia nuo Long Covid – ligos, kuri gali pasireikšti ir po lengvesnių eigos ar net ūmios ligos – padarinių. Ilgojo Covido reiškinys, dar žinomas kaip 2019 m. koronavirusinės ligos poūminės pasekmės (PASC), reiškia simptomus, kurie išlieka ilgiau nei tris mėnesius po pradinės infekcijos ir gali smarkiai paveikti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Šie simptomai gali trukti mažiausiai du mėnesius ir labai įvairaus sunkumo.

Brandenburgo Theodor Fontane medicinos mokykloje (MHB) vykdomas mokslinių tyrimų projektas, pavadintas DIPEX Germany, dokumentavo 43 nukentėjusių žmonių patirtį. Šios istorijos buvo surinktos siekiant pagerinti visuomenės supratimą apie Long Covid poveikį. Rezultatai buvo pristatyti 2025 m. vasario 20 d. simpoziumo metu MHB.

Nukentėjusiųjų patirtis ir iššūkiai

Stephanas Bergmannas ir kiti dalyviai praneša apie įvairius simptomus, įskaitant nuovargį, kvėpavimo sunkumus ir psichologines problemas, tokias kaip nerimas ir depresija. Beveik 45 procentai tyrimo dalyvių metaanalizėje, kurioje buvo išnagrinėti 735 006 žmonės, pranešė, kad po COVID-19 infekcijos turėjo bent vieną neišspręstą simptomą. Ilgojo Covid dažnis ypač dažnas hospitalizuojamiems pacientams, kur jų skaičius siekia nuo 50 iki 70 proc., o ne hospitalizuotų pacientų grupėje – tik nuo 10 iki 35 proc.

Interviu partneriai skiriasi amžiumi, gyvenimo ir gyvenimo situacija, taip pat kaip liga veikia jų kasdienį gyvenimą. Dr. Anke Spura, Federalinio visuomenės sveikatos instituto ekspertė, pabrėžė patikimos informacijos svarbą nukentėjusiems, o daktarė Judith Bellmann-Strobl atkreipė dėmesį į tai, kad ilgą laiką / po COVID reikia žiūrėti kaip į lėtinę ligą, kurios priežastys neaiškios. Ji paragino atlikti priežastinius terapijos tyrimus, kad būtų galima veiksmingiau padėti pacientams.

Mokslinės perspektyvos ir tolesnės išvados

Tyrėjai nustatė, kad Long Covid gali paveikti įvairias organizmo sistemas, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei neurologines sistemas. Pasiūlymai dėl Long Covid mechanizmų apima padidėjusią citokinų gamybą, tiesioginį ląstelių pažeidimą ir makšties nervo sutrikimą. Be nuovargio, dažni simptomai yra dusulys, krūtinės skausmas ir skonio bei kvapo praradimas.

Bianca Erdmann-Reusch pabrėžė ryšį tarp COVID-19 ir lėtinio nuovargio sindromo. Prof. dr. Christine Holmberg paaiškino, kad nukentėjusiųjų istorijos padeda geriau suprasti subjektyvią prasmę. Dr. Martin Spielhagen iš DiReNa sveikatos tinklo pažymėjo, kad DiReNa svetainė yra svarbus diagnostikos ir tolesnio gydymo šaltinis.

Ekspertai sutaria, kad į nukentėjusiuosius turi būti žiūrima rimtai kaip į savo ligos ekspertus. Svetainėje krankserlebnisen.de, kurioje istorijos buvo paskelbtos kaip DIPEX Germany dalis, taip pat pateikiama informacija apie kitas ligas, tokias kaip AD(H)D, krūties vėžys ir 2 tipo diabetas. Projektu siekiama ne tik dokumentuoti asmeninę patirtį, bet ir skatinti mokslinius tyrimus, siekiant galiausiai sukurti ilgalaikes veiksmingas gydymo galimybes.

Vykdomi tyrimai yra labai svarbūs norint visapusiškai suprasti ilgalaikio COVID patofiziologinius mechanizmus ir suformuluoti prevencijos ir gydymo strategijas, kurios būtų veiksmingos ir pritaikytos atskirų pacientų poreikiams.