Premijos laureatas Szangolies: naujos rūšių apsaugos perspektyvos!

Premijos laureatas Szangolies: naujos rūšių apsaugos perspektyvos!

2025 m. balandžio 28 d. Leonna Szangolies, jauna mokslininkė iš Potsdamo universiteto, buvo apdovanota prestižine 2024 m. Elton premija iš „Journal of Animal Ecology“. Jos tyrimai atskleidžia sudėtingus judėjimo, medžiagų apykaitos ir biologinės įvairovės ryšius fragmentuotame kraštovaizdyje. Jų tyrimo tikslas – pagerinti rūšių sambūvio supratimą, kai pasaulis susiduria su dideliais aplinkos pokyčiais. Naudodami individualų modelį, Szangolies imitavo rūšių bendrijas, atsižvelgdami į judėjimo elgesį ir energijos apykaitą.

Jų tyrimų rezultatai rodo, kad energijos balansas ir rūšių sambūvis yra susiję. Szangolies nustatė, kad didžiausia įvairovė ir sambūvis buvo stebimas, kai buveinių susiskaidymas buvo nedidelis, o tai atveria kelią naujoms, praktiškoms apsaugos strategijoms. Ji išreiškė džiaugsmą apdovanojimu, kuris sutapo su daktaro disertacijos baigimu. Szangolies Potsdamo universitete yra įgijęs biomatematikos bakalauro ir ekologijos, evoliucijos ir gamtos apsaugos magistro laipsnius.

Tyrimo ir praktikos ryšys

Szangolio darbai bus svarbūs ne tik teorinei ekologijai, bet ir praktiniam įgyvendinimui gamtosaugoje. Apsaugos strategijų kūrėjai gali panaudoti savo išvadas ieškodami tvarių sprendimų, kaip išsaugoti biologinę įvairovę fragmentuotose buveinėse. Šis aspektas tampa ypač aktualus, nes dabartiniai tyrimai rodo, kad buveinių nykimas ir susiskaidymas gali žymiai sumažinti biologinę įvairovę.

Naujas Mičigano universiteto, Vokietijos integruotų biologinės įvairovės tyrimų centro ir Martyno Liuterio universiteto Halle-Wittenbergo atliktas tyrimas rodo, kad dideli, netrikdomi kraštovaizdžiai apskritai naudingesni biologinei įvairovei nei suskaidytos teritorijos. Šiame tyrime, paskelbtame žurnale Nature, nagrinėjamos 4006 rūšys 37 vietose visame pasaulyje ir rodoma, kad suskaidytuose kraštovaizdžiuose yra vidutiniškai 13,6 % mažiau rūšių mažoje buveinėje ir 12,1 % mažiau – kraštovaizdžio mastu.

Diskusija apie buveinių susiskaidymą

Ekologijos diskusijose nesutariama, ar reikia geriau saugoti dideles, mažas, suskaidytas teritorijas, ar didesnius, besiribojančius kraštovaizdžius. Nors ekologai sutinka, kad buveinių nykimas ir susiskaidymas daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia generalistai išgyvena fragmentuotose teritorijose. Ši informacija yra labai svarbi būsimai išsaugojimo strategijų krypčiai.

Tyrimas rodo, kad fragmentuotų kraštovaizdžių beta įvairovės didėjimas nekompensuoja rūšių įvairovės nykimo kraštovaizdžio lygmeniu. Gonçalves-Souza, tyrimo bendraautorius, ragina gamtosaugininkų bendruomenę sutelkti dėmesį į miškų atkūrimą, o ne vien ginčytis dėl buveinių susiskaidymo. Pakartotinis natūralių buveinių išsaugojimas galėtų atlikti lemiamą vaidmenį išlaikant pasaulinę biologinę įvairovę ilgalaikėje perspektyvoje.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek Szangolies tyrimai, tiek naujausi buveinių fragmentacijos tyrimai suteikia vertingų įžvalgų apie apsaugą. Šiuo metu, kai biologinės įvairovės apsauga yra svarbiausias prioritetas, labai svarbu parengti ir įgyvendinti tinkamas strategijas, skirtas tvariai apsaugoti ir atkurti likusias buveines.