Europos komanda pristato robotų misiją tyrinėti paslaptingus mėnulio urvus!

Europos komanda pristato robotų misiją tyrinėti paslaptingus mėnulio urvus!

Europos tyrėjų komanda sukūrė naujovišką misijos koncepciją, skirtą tyrinėti neprieinamas Mėnulio ir kitų dangaus kūnų vietas. Ši koncepcija neseniai paskelbta žurnale Mokslo robotika buvo pristatytas, apima trijų autonominių robotų, skirtų ekstremalioms aplinkoms kartoti ir tirti, bendradarbiavimą.

Šių misijų tikslinės vietos yra požeminiai lavos vamzdžiai, sukurti dėl vulkaninės veiklos. Šie lavos vamzdeliai suteikia natūralią apsaugą nuo pavojingos spinduliuotės ir meteorų smūgių, tačiau dėl jų sunkiai prieinamos prigimties juos sunku ištirti. Misijos koncepcija suskirstyta į keturias fazes, kurios leidžia efektyviai nustatyti ir analizuoti sudėtingą aplinką:

• Kooperative Kartierung der Skylight-Umgebung.
• Einbringen eines Sensorkubus zur Datenerfassung in die Höhle.
• Abseilen eines Erkundungsrovers durch das Skylight.
• Autonome Erkundung und detaillierte 3D-Kartierung.

Techninės misijos detalės

Pirmasis šios misijos lauko bandymas buvo atliktas 2023 m. vasario mėn. vulkaninėje Lanzarotės saloje, naudojant kelias DFKI robotines sistemas, įskaitant SherpaTT, Coyote III ir LUVMI-X iš Belgijos kosmoso programų tarnybos. Pirmajame misijos etape trys robotai pirmiausia nubrėžė aplinką ir stoglangį. Tada LUVMI-X įdėjo jutiklio kubą į sutraukimo angą duomenims rinkti.

Trečioje fazėje SherpaTT kontroliuojamai įvedė tyrinėjimo robotą Coyote III į tamsias urvo erdves. Galiausiai „Coyote III“ sugebėjo ištirti požemines struktūras ir sukurti 3D aplinkos modelį. Bandymo rezultatai patvirtino koncepcijos techninį įgyvendinamumą ir bendradarbiaujančių robotų sistemų potencialą.

Robotų kelionių į kosmosą kontekstas

Robotai atlieka vis svarbesnį vaidmenį kosminėse kelionėse, ypač tyrinėjant nežemiškus planetų paviršius. Nepilotuojami mobilieji žvalgybiniai marsaeigiai jau sėkmingai dislokuoti Mėnulyje ir Marse, o būsimos misijos, tokios kaip ESA misija ExoMars, jau yra starto blokuose. Šie technologiniai tyrimai siūlo daug žadantį mokslinės grąžos ir sąnaudų santykį, ypač tuo metu, kai žmonių skrydžiai į kosmosą tampa vis brangesni. Robotų sistemos, tokios kaip modeliai, sukurti kaip CoRob-X projekto dalis, turėtų sugebėti pasiekti sunkiai pasiekiamas šių planetų vietas ir sudaryti sąlygas būsimoms pilotuojamoms misijoms.

Projektas CoRob-X, kuris nuo 2021 m. koordinuojamas su devyniais Europos partneriais, orientuotas į pažangios robotų tyrinėjimo sistemos (ADRES) kūrimą. Tobulinant esamas technologijas tokiose srityse kaip judėjimas, suvokimas ir sprendimų priėmimas, turi būti sukurta veiksminga ekstremalios aplinkos tyrimo sistema. Tai taip pat vyksta strateginiame mokslinių tyrimų klasteryje „Space Robotics Technologies“, kuris yra „Horizontas 2020“ ir iniciatyvos PERASPERA dalis.

Vykstanti plėtra ir tolesnių bandymų planavimas iki 2025 m. aiškiai parodo robotų padedamų technologijų svarbą kelionėms į kosmosą. Visa projekto komanda nustatys svarbiausias technologijas ir įvertins esamą techniką, kad pašalintų žinių spragas ir rastų geresnių sprendimų ateičiai.