Krizės metas socialdemokratijai: kaip Europa gina savo vertybes!

Krizės metas socialdemokratijai: kaip Europa gina savo vertybes!

Kaip rodo pastarojo meto įvykiai ir diskusijos, socialdemokratija Europoje susiduria su dideliais iššūkiais. 2025 m. vasario 5 d. Bucerius teisės mokykloje vyko svarbios diskusijos, kuriose dalyvavo žymūs ekspertai. Susirinkusieji leido suprasti, kad socialdemokratai patiria spaudimą. Iššūkiai apima ne tik balsų praradimą, bet ir populistinę politikos dešiniųjų ir kairiųjų konkurenciją bei plataus masto socialinius pokyčius. Tikslas? Naujo, tvaraus Europos socialdemokratinių partijų profilio vystymasis.

Renginį moderavo Vivien Leue, žurnalistė, dirbanti Deutschlandfunk ir kt. Diskusijose dalyvavo Pauline Fröhlich, tyrimų centro „Das Progressive Zentrum“ generalinio direktoriaus pavaduotoja ir prof. dr. Tarik Abou-Chadi, Oksfordo universiteto politologas. Taip pat dalyvavo dr. Linusas Westheuseris, Berlyno Humboldto universiteto mokslininkas ir knygos „Trigger Points“ bendraautoris. Šis turas suteikė gilios įžvalgos apie dabartines socialdemokratijos krizes.

Demokratijos iššūkiai

Krizinė situacija nėra izoliuota. Remiantis CORDIS išvadomis, COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį demokratinėms visuomenėms. Be pasaulinės sveikatos krizės, pavojuje taip pat yra informacijos patikimumas ir demokratinių institucijų stabilumas. Per audringą dešimtmetį labai išaugo populistiniai judėjimai ir antieuropietiškos nuotaikos, kurios formuoja politinį diskursą Europoje.

Pastaruoju metu padaugėjo protestų dėl tokių klausimų kaip rasizmas ir ekonominė nelygybė. 2008 m. finansų krizės padariniai taip pat prisideda prie ekonominių sunkumų. Šios taupymo priemonės sukėlė ne tik ekonominę, bet ir socialinę krizę, kuri dar labiau pakirto pasitikėjimą valstybės institucijomis. 2015 m. migracijos krizė dar labiau padidino nepasitenkinimą sąžiningumu ir kultūrine integracija.

Technologiniai ir socialiniai pokyčiai

Kitas veiksnys, metantis iššūkį demokratijai Europoje, yra technologiniai pokyčiai, ypač per socialinę žiniasklaidą. Tai ne tik pakeitė piliečių dalyvavimo demokratijoje būdus, bet ir prisidėjo prie dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimo, griaunančių liberaliosios demokratijos pagrindus. Buvo nuspręsta, kad norint išspręsti šiuos iššūkius būtina išplėsti skaitmeninę infrastruktūrą.

COVID-19 krizė apribojo judėjimo laisvę, susirinkimų ir demonstracijų laisvę, vėlavo rinkimų procesai. Tačiau yra ir šviesių dėmių: skiepijimo programos suteikia galimybę sugrįžti į normalų gyvenimą, o ES atkūrimo paketu siekiama skatinti ekologišką ir skaitmeninį perėjimą. Šios priemonės gali būti vertinamos kaip žingsniai siekiant atgaivinti Europos demokratiją ir jos pagrindines vertybes.

Vis dėlto akivaizdu, kad Europos demokratijai kylančių iššūkių lengvų sprendimų nėra. Reagavimas į pandemijos paaštrintas ekonomines ir socialines ekstremalias situacijas iš esmės nulems liberalios demokratijos eigą XXI amžiuje. Konferencija dėl Europos ateities suteiks piliečiams galimybę pareikšti atsiliepimus apie ES veiksmus. ES programų „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ remiami mokslinių tyrimų projektai sprendžia tokias temas kaip ekonominis nesaugumas, kultūrinė ir socialinė integracija bei radikalėjimas Europoje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad socialdemokratija Europoje veikia gilių pokyčių ir iššūkių metu. Diskusijų renginio išvados ir vykdomi tyrimai rodo, kad norint apginti pagrindines demokratijos vertybes ir nukreipti mus pozityvios ateities link, būtina persitvarkyti. Aktyvus šių klausimų sprendimas bus itin svarbus stiprinant demokratiją Europoje.