Suche
Mein Konto
Pavojus biologinei įvairovei: ekspertai įspėja apie dramatišką nykimą!
Profesorė Maria Finckh iš Kaselio universiteto iki 2028 m. bus Biologinės įvairovės mokslinės patariamosios tarybos pirmininkė.
Pavojus biologinei įvairovei: ekspertai įspėja apie dramatišką nykimą!
2025 m. kovo 18 d. buvo sudaryta Biologinės įvairovės ir genetinių išteklių mokslinė patariamoji taryba (WBBGR) 2025–2028 m. laikotarpiui. Per lemiamus rinkimus naujaja pirmininke išrinkta 18 patariamosios tarybos narių, vadovaujamos profesorės Maria Finckh iš Kaselio universiteto. Pasirinkimas yra atsakas į nuolatinį biologinės įvairovės nykimą, kuris jau daugelį metų daro poveikį Europos žemės ūkio paskirties žemei.
Su biologine įvairove susijusių iššūkių yra daug. Pranešama, kad nuo 1990 m. lauko paukščių ir pievų drugių populiacijos sumažėjo daugiau nei 30 %. Šie nerimą keliantys skaičiai paskatino Europos Komisiją 2011 m. priimti biologinės įvairovės strategiją, kad sustabdytų biologinės įvairovės nykimą. Pagrindinis WBBGR rūpestis bus rekomendacijų dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) rengimas.
Nauja patariamoji taryba su aiškiais tikslais
Patariamosios tarybos pirmininko pavaduotojos yra profesorė Jana Zscheischler iš Vechtos universiteto ir profesorė Inga Schleip iš Darnaus vystymosi universiteto. Kartu patariamoji taryba patars Federalinei maisto ir žemės ūkio ministerijai (BMEL), ypač biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo klausimais. Pagrindinis dėmesys skiriamas genetiniams mitybos, žemės ūkio ir miškininkystės ištekliams.
WBBGR rekomendacijos yra susijusios su biologinės įvairovės svarstymu apsirūpinimo maistu, aplinkos ir išteklių apsauga bei prisitaikymu prie klimato kaitos. Labai svarbu skatinti vartotojus tausoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę. Šios iniciatyvos yra susijusios su šiuolaikine žemės ūkio politika, kurios siekia ES.
Bendrosios žemės ūkio politikos vaidmuo
2023–2027 m. BŽŪP vadovaujamasi modernizuota, į rezultatus ir rezultatus orientuota strategija. Reforma priimta 2021 m. gruodžio 2 d., o įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. BŽŪP tikslas – sukurti tvarią Europos ūkininkų, ypač smulkesnių ūkių, ateitį, kartu stiprinant biologinę įvairovę.
ES valstybės narės parengė nacionalinius BŽŪP strateginius planus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas pajamų rėmimui, kaimo plėtrai ir rinkos priemonėms. BŽŪP strateginių planų stebėsenai ir vertinimui užtikrinti bus naudojamas bendras rodiklių rinkinys.
| Pagrindiniai BŽŪP punktai 2023–2027 m |
|---|
| Ekologinėms schemoms turi buti skirta ne mažiau kaip 25% tiesioginių išmokų biudžeto. |
| 35% finansavimo skirta klimato apsaugai, biologinei įvairovei, aplinkai ir gyvūnų gerovei. |
| 10 mln euros in programmes „Horizontas Europa“ skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams žemės ūkyje. |
| Numatytas ne mažiau kaip 450 milijonų eurų krizės rezervas per metus. |
BŽŪP yra itin svarbi skatinant tvarią žemės ūkio praktiką ir išsaugant genetinę įvairovę. Deja, nepaisant didelių finansinių išteklių, po ankstesnių priemonių biologinės įvairovės mažėjimas vis dar nesulaukė reikiamo dėmesio. Europos Audito Rūmai taip pat nustatė, kad dėl biologinės įvairovės strategijos ir BŽŪP priemonių formulavimo sunku įvertinti pažangą.
Atsižvelgdama į daugybę iššūkių, ES pabrėžia būtinybę iki 2030 m. peržiūrėti biologinės įvairovės strategiją, kad būtų sprendžiamas didžiulis biologinės įvairovės nykimas. Tai taip pat bus paremta naujomis priemonėmis nacionaliniu lygiu, siekiant aktyviau siekti ir pasiekti Bendrosios žemės ūkio politikos tikslus.
Tik glaudžiai bendradarbiaujant mokslui, politikai ir žemės ūkiui galima tvariai spręsti biologinės įvairovės grėsmės Europoje problemą. Nauji WBBGR rinkimai ir būsimų konkrečių priemonių kūrimas atveria kelią patobulintai biologinės įvairovės strategijai.
Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite uni-kassel.de, op.europa.eu, taip pat agriculture.ec.europa.eu.