Ekstremalūs orai ir erozija: Vokietijos laukams gresia didelis pavojus!

Ekstremalūs orai ir erozija: Vokietijos laukams gresia didelis pavojus!

Vis stiprėjantys ekstremalūs oro reiškiniai kelia didžiulius iššūkius viso pasaulio žemės ūkiui. Kaselio universiteto atlikto tyrimo duomenimis, 27 % pasaulio dirbamų plotų kasmet nukenčia nuo užmirkimo; tai gali turėti didelį poveikį derliui ir dirvožemio kokybei. Prof. dr. Tobias K. D. Weber, vienas iš šio tyrimo tyrėjų, paaiškina, kad įprasti žemės ūkio derliaus modeliavimo modeliai dažnai nepakankamai atspindi laikinų potvynių poveikį. Šis neatitikimas gali apsunkinti žemės ūkio derliaus prognozavimą ir veiksmingų prisitaikymo strategijų kūrimą, o tai ypač aktualu kritinių klimato pokyčių metu.

Tarptautinis tyrimas buvo atliktas kaip Žemės ūkio modelių tarpusavio palyginimo ir tobulinimo projekto (AgMIP) dalis ir tiria 21 skirtingą grūdų modelį. Rezultatas kelia nerimą: tik 24% ištirtų modelių realiai imituoja vandens judėjimą dirvožemyje, įskaitant tokius svarbius procesus kaip kapiliarų kilimas ir druskų pernešimas. Be to, modeliai rodo rimtus trūkumus atsižvelgiant į pagrindinius dirvožemio fizinius ir biocheminius procesus.

Klimato kaitos padariniai

Klimato kaita ne tik padidina ekstremalių oro reiškinių dažnumą, bet ir turi tiesioginės įtakos maisto saugumui. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) praneša, kad dėl visuotinio atšilimo sparčiai daugėja ekstremalių oro reiškinių. Tokie pavyzdžiai kaip niokojančios smarkios liūtys Vokietijoje 2021 m. liepos mėn., nusinešusios daugiau nei 180 gyvybių ir sunaikinusios daugybę pragyvenimo šaltinių, iliustruoja, kaip reikia skubiai spręsti jau labai akivaizdžius klimato kaitos padarinius.

Šiame kontekste Vokietijos žemės ūkis yra smarkiai paveiktas. Skaičiuojama, kad dėl ekstremalių oro sąlygų kyla pavojus 60 % Vokietijos dirbamos žemės. Vis labiau nenuspėjamas kritulių kiekis sukelia rimtų problemų, tokių kaip dirvožemio erozija, kasmet prarandama 15–20 % dirvožemio. Smarkus lietus kartu su sausais laikotarpiais padarė 3,2 mlrd. eurų žalos žemės ūkio pramonei 2018–2019 m., o tai rodo, kad reikia imtis veiksmų.

Būtinos priemonės atsparumui didinti

Žemės ūkio modelių analizė rodo, kad daugelis svarbių procesų yra nepakankamai pavaizduoti, o tai galiausiai apsunkina patikimas prognozes. Jau šiandien aišku: be patobulintų žinių ir modeliavimo pagrindo negalima atmesti sistemingų klaidingų su klimatu susijusių pasekmių žemės ūkiui įvertinimo. Todėl tyrimas reikalauja tarpdisciplininių metodų, kurie sujungia hidrologiją, dirvožemio mokslą, augalų fiziologiją ir klimato tyrimus. Pasaulinis vandens lygio ir dirvožemio drėgmės dinamikos stebėjimo tinklas galėtų būti geresnio modeliavimo pagrindas.

Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip nuotolinis stebėjimas ir mašininis mokymasis, galėtų padėti įveikti daugelį esamų modelių trūkumų. Tik aiškiai ir tiksliai pateikiant klimato iššūkius galima padidinti žemės ūkio atsparumą ir kartu skatinti biologinę įvairovę. Dabartinis didelis trąšų ir pesticidų naudojimas kelia didelę grėsmę ne tik dirvožemio kokybei, bet ir biologinei įvairovei. Reikia skubiai pakeisti žemės ūkio praktiką, kad būtų užtikrintas dirvožemio, kuris yra maisto gamybos pagrindas, sveikata ir apsaugotos ekosistemos.

Žemės ūkio ateitis priklauso ne tik nuo technologinių naujovių, bet ir nuo gilaus natūralių santykių supratimo – nuo ​​dirvožemio chemijos iki augalų fiziologinių reakcijų į vandens stresą. Tik integraliai pažvelgus į šiuos veiksnius, galima išvengti artėjančios pasaulinės maisto gamybos krizės ir sėkmingai įveikti klimato kaitos keliamus iššūkius.