Frankfurto Goethe's universitetas gauna milijonų lėšų novatoriškiems tyrimams

Frankfurto Goethe's universitetas gauna milijonų lėšų novatoriškiems tyrimams

2025 m. gegužės 21 d. paskelbta, kad du Frankfurto Goethe universiteto mokslinių tyrimų projektai bus finansuojami Vokietijos tyrimų fondo (DFG) Emmy Noether programos lėšomis. Šia iniciatyva siekiama paremti jaunuosius mokslininkus, suteikiant jiems galimybę sudaryti savo jaunesnes mokslinių tyrimų grupes ir pasiekti mokslinę nepriklausomybę. Iš viso į šiuos projektus pateks daugiau nei 3,1 mln.

Dr. Tobias König iš Matematikos instituto projektui „Geometrinės funkcinės nelygybės ir jų stabilumas“ gaus iki 1,3 mln. Jo moksliniai tyrimai yra skirti matematinėms nelygybėms, kurios atitinka pagrindinius gamtos reiškinius. Tikslas – sukurti naujus matematinius įrankius stabilioms būsenoms analizuoti, kurios gali būti svarbios įvairiose mokslo disciplinose.

Lipidų apykaita ir neurodegeneracinės ligos

Prof. Dr. Till Stephan iš Molekulinių biomokslų instituto gavo iki 1,8 mln. eurų už lipidų metabolizmo ląstelėse tyrimą. Jis tiria lipidų transportavimą ir sintezę tarp ląstelių organelių, ypač tarp endoplazminio tinklo ir mitochondrijų. Šių procesų sutrikimai gali būti susiję su rimtomis neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono ir Alzheimerio liga. Savo tyrimams Stephanas naudoja biocheminius metodus, masės spektrometriją ir didelės skiriamosios gebos fluorescencinę mikroskopiją.

Prof. Stephano tyrimai yra ypač svarbūs, nes lipidų dinamikos ląstelėse supratimas gali būti labai svarbus kuriant minėtų ligų gydymo metodus. Ši DFG parama yra dar vienas žingsnis stiprinant Frankfurto Goethe universiteto mokslinius tyrimus ir suteikia jaunesniems mokslininkams svarbų kvalifikacijos lygį, norint tapti universiteto profesoriumi.

Nuo muilo burbulų iki eksperimentinių modelių

Įdomiame kontekste muilo burbulai dažnai naudojami kaip trumpalaikių akimirkų ir gyvenimo grožio metafora. Reportažas iš Chemijos mokykla paaiškina, kad muilo burbulai yra plonos muiluoto vandens plėvelės, kurios sudaro tuščiavidurį rutulį su vaivorykštiniu paviršiumi. Šie kamuoliukai paprastai yra stabilūs tik trumpą laiką ir yra jautrūs prisilietimui.

Muilo burbulai susideda iš plonos vandens plėvelės, kurioje kaupiasi muilo molekulės. Šios molekulės turi ir hidrofilinių, ir hidrofobinių savybių, todėl susidaro būdinga sferinė forma, nes paviršiaus įtempimas sumažina paviršiaus plotą. Fiziniai muilo burbulų aspektai, tokie kaip sąsajos anomalijos, taip pat gali išspręsti sudėtingas matematines problemas ir būti įkvepiamu pavyzdžiu atliekant minimalius paviršiaus tyrimus.

Be to, muilo burbulai architektūroje, pavyzdžiui, olimpinėje aikštelėje Miunchene, leidžia nustatyti optimalias stogo konstrukcijas, o tai pabrėžia tarpdisciplininį matematikos ir fizikos pobūdį. Todėl muilo burbulų tyrimas gali būti būdas geriau suprasti pagrindinius biofizikos ir kitų gamtos mokslų sričių principus.

Keitimasis tarp šių skirtingų tyrimų sričių galėtų paskatinti naujų įžvalgų. Dviem finansuojamiems Frankfurto Goethe universiteto projektams tai yra daug žadanti galimybė toliau plėsti matematikos ir gyvosios gamtos mokslų žinių ribas. Šiuo svarbiu finansavimu užtikrinamas aprūpinimas naujos kartos mokslininkams.