Klimato kaita: Karibų jūros regionui gresia atogrąžų audrų banga XXI amžiuje!

Klimato kaita: Karibų jūros regionui gresia atogrąžų audrų banga XXI amžiuje!

Gėtės universiteto vadovaujama tarptautinė tyrimų grupė įgijo naujų įžvalgų apie atogrąžų audrų ir uraganų dažnumą Karibų jūroje. Šie rezultatai pagrįsti nuosėdų tyrimu Didžiojoje mėlynojoje skylėje, giliame povandeniniame urve prie Belizo krantų. Nuosėdos, kilusios iš 30 metrų ilgio šerdies, leidžia suprasti klimato pokyčius per pastaruosius 5700 metų. Šis tyrimas buvo atliktas 2022 m. vasarą ir finansuojamas Vokietijos tyrimų fondo.

Tyrimai rodo, kad tropinių audrų dažnis regione per šimtmečius nuolat didėjo. Iš viso buvo nustatyti 574 skirtingi audrų įvykiai, rodantys besikeičiančią klimato dinamiką. Prognozuojamas staigus audrų dažnumo padidėjimas XXI amžiuje, kuris yra tiesiogiai susijęs su klimato kaita ir su ja susijusia aukštesne jūros temperatūra. Ekspertai baiminasi, kad iki šio amžiaus pabaigos regioną gali ištikti apie 45 atogrąžų audros, o tai gerokai viršija istorinį vidurkį.

Įspūdinga Didžiosios mėlynosios skylės geologija

„Didžioji mėlynoji skylė“ žinoma ne tik dėl savo 125 metrų gylio, bet ir dėl geografinės bei geologinės svarbos. Anksčiau buvęs stalaktitų urvas, skylę užtvindė kylantis jūros lygis, o tai lėmė dabartinę jos formą. Ši didelė povandeninė smegduobė sužavėjo ir mokslininkus, ir narus. 2018 m. „Aquatica Submarines“ komandos tyrinėjimų metu buvo sukurtas 3D vidaus žemėlapis, atskleidžiantis žymią jūros gyvybę, pavyzdžiui, rifų ryklius ir vėžlius. Tačiau didesniame gylyje yra stiprus vandenilio sulfido toksiškumas, kuris labai apriboja gyvenamąją aplinką.

Be to, maždaug 120 metrų gylyje mokslininkai aptiko mažų stalaktitų. Šios geologinės formacijos yra senovės Mėlynosios skylės praeities užuominos ir taip prisideda prie regiono klimato sąlygų tyrimo.

Klimato kaita ir jos padariniai

Klimato kaita yra vienas rimčiausių XXI amžiaus iššūkių, o jūros lygio kilimas kelia ypatingą susirūpinimą. Tai sukelia visuotinis atšilimas ir ledynų tirpimas, o tai turi tiesioginių pasekmių pakrančių regionams, ypač Karibų jūroje. Pasak ekspertų, iki 2100 m. jūros lygis gali pakilti iki 1 metro. Tai gali turėti įtakos milijonams žmonių, gyvenančių netoli kranto.

Pakrantės miestų, tokių kaip Majamis ir Niujorkas, infrastruktūra jau susiduria su didžiuliais iššūkiais, o šių regionų ekosistemoms, ypač mangrovių miškams ir koraliniams rifams, kyla didelis pavojus. Dėl šių pokyčių ne tik nyksta biologinė įvairovė, bet ir kyla pavojus sveikatai bei ekonominei bendruomenėms, gyvenančioms ten. Todėl, norint veiksmingai įveikti šiuos iššūkius, skubiai reikalingos politinės išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Apibendrinant galima teigti, kad Didžiosios Mėlynosios skylės tyrimų grupės tyrimo rezultatai ne tik reikšmingai prisideda prie klimato tyrimų, bet ir suteikia esminės informacijos apie ateities iššūkius Karibų jūrai ir pasauliui. Išvados aiškiai parodo, kad integruotas požiūris į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių yra labai svarbus.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnaleMokslo pažangapaskelbti ir todėl labai domina mokslo bendruomenę.