Naujas tyrimas atskleidžia pagrindinį silpnųjų elementų vaidmenį plėtojant kalbą!

Naujas tyrimas atskleidžia pagrindinį silpnųjų elementų vaidmenį plėtojant kalbą!

2025 m. kovo 31 d. Marburgo universitetas paskelbė apie naujos tyrimų grupės, kurios pagrindinis dėmesys bus skiriamas silpniems kalbos raidos elementams, įkūrimą. Ši grupė, vadovaujama prof. dr. Ulrike Domahs, pavadinta „Silpni fonologijos elementai: plėtra, apdorojimas ir modalumas“, ją remia Vokietijos tyrimų fondas (DFG), iš viso per ketverius metus skiriant apie 4,1 mln. Pagrindinis šios mokslinių tyrimų iniciatyvos tikslas – geriau suprasti silpnųjų kalbos raidos ir apdorojimo vienetų funkcijas, siekiant pažangos kalbos įsisavinimo tyrimuose.

Pradinis bandomasis tyrimas grupėje parodė, kad mažiems vaikams sunku teisingai sudaryti nekirčiuotus skiemenis žodžių pabaigoje. Šie sunkumai gali turėti neigiamos įtakos bendram kalbos mokymuisi. Pagrindinis tyrimo elementas yra prozodija, apibūdinanti tempo, melodijos ir ritmo sąveiką kalboje. Įdomu tai, kad silpni skiemenys dažnai turi gramatinės informacijos, pavyzdžiui, vienaskaitos ir daugiskaitos formas.

Tyrimo klausimai ir tarpdisciplininiai metodai

Tyrimo grupė tiria įvairius klausimus, įskaitant silpnųjų elementų įgijimą skirtingomis sąlygomis ir jų istorinę raidą. Dėmesys taip pat skiriamas nerviniams procesams, atsirandantiems suprantant šiuos elementus. Be to, detaliai analizuojamas silpnųjų elementų vaidmuo matuoklyje ir jų įtaka gramatinės informacijos apdorojimui. Šis tyrimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su tokiomis institucijomis kaip Erfurto universitetas, Manheimo universitetas, Frankfurto Goethe universitetas ir kt.

Tyrimo tikslams paremti naudojami įvairūs neurokognityviniai metodai. Remiantis Maxo Plancko draugijos ataskaitomis, dabartiniai tyrimai yra skirti neurokognityvinio modelio, apibūdinančio suaugusiųjų klausos kalbos supratimą, kūrimui. Nagrinėjami sintaksinių, semantinių ir leksinių procesų apdorojimo skirtumai, lokalizuoti atskiruose kairiojo smegenų pusrutulio tinkluose. Kita vertus, prozodiniai procesai vyksta dešiniojo pusrutulio srityse. Tokie atradimai galėtų išplėsti bendrą supratimą apie kalbos hierarchines apdorojimo sistemas.

Klinikinė lingvistika ir kalbos patologijos

Kitas dabartinių tyrimų aspektas yra susijęs su klinikine lingvistika. Čia tiriame, kaip nervų mechanizmai gali atskleisti sutrikusią vaikų ir suaugusiųjų kalbą. Analizuojant tokius modelius galima sukurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus. KLing logopedijos centre tyrimai ir klinikinė praktika yra glaudžiai susiję, kad kalbos patologijos išvadas būtų galima panaudoti kalbai apdoroti.

Be to, kalbos įgijimo tyrimuose nagrinėjami individualūs kalbos raidos procesai. Tai daroma atsižvelgiant į amžių ir analizuojant ilgalaikę ir trumpalaikę diachroniją. Įvairūs metodai, tokie kaip gamybos duomenys ir EEG tyrimai, leidžia ištirti vienakalbių ir dvikalbių vaikų mokymosi modelius ir ištirti pagrindinių kalbų kategorijų mokymosi galimybes.

Paskelbta Marburgo universiteto tyrimų grupė kartu su vykdomais Maxo Plancko draugijos projektais ir klinikinės lingvistikos metodais yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti sudėtingus kalbos, smegenų ir jų vystymosi ryšius. Šio tyrimo rezultatai galėtų ne tik prisidėti prie teorinės kalbotyros raidos, bet ir suteikti praktinio įkvėpimo kalbos didaktikai.