Juodosios našlės: pasimatymų kvapų atitikimas atskleistas!

Juodosios našlės: pasimatymų kvapų atitikimas atskleistas!

Neseniai Greifsvaldo universiteto ir Kanados mokslininkų atliktas tyrimas atskleidžia žavias kvapų strategijas, kurias juodosios našlės (Latrodectus hesperus) naudoja ieškodamos poros. Šios išvados, paskelbtos žurnale „Journal of Chemical Ecology 2025“, rodo, kaip moterys, išskirdamos cheminį feromoną, savo tinkle palieka ilgai išliekantį kvapo pėdsaką. Šis kvapo signalas pritraukia vyrus ir daro didelę įtaką jų piršlybų elgesiui.

Priešingai nei daugelis vabzdžių, vorų patelės savo tinklą naudoja ne tik grobiui medžioti, bet ir kaip ilgalaikį kvapo skleidėją. Feromonų komponentai atlieka dvejopą funkciją: ne tik skatina vyrų piršlybą, bet ir skleidžia kvapą, kuris daugeliui žmonių primena „sūrio kojines“. Ši sudėtinga strategija leidžia patelėms pritraukti patinus per atstumą.

Sezoniniai koregavimai

Patelės savo kvapų signalų intensyvumą koreguoja sezoniškai, ypač didžiausio poravimosi sezono metu. Tai gali įvykti dėl dienos trukmės, o tai suteikia patelėms vertingos informacijos apie optimalų laiką daugintis. Dr. Andreas Fischer iš Greifsvaldo universiteto, pagrindinis tyrimo autorius, ir jo komanda analizavo chemines voratinklio savybes ir atliko elgesio eksperimentus su patinais, siekdami ištirti, kaip jie reaguoja į skirtingą kvapo intensyvumą.

Lauko eksperimentai patvirtino, kad sintetinis kvapas vilioja ir gamtoje patinus. Metus trukęs lauko tyrimas su kas mėnesį atliekamais matavimais taip pat parodė, kad patelės gali pakoreguoti savo patrauklumą metų eigoje. Šis tyrimas prideda nepaprastai sudėtingą juodųjų našlių bendravimo įgūdžių dimensiją.

Toksinai ir jų veikimo mechanizmai

Taip pat įdomūs yra α-latrotoksino, neurotoksinio juodosios našlės baltymo, tyrimai, atliekami Miunsterio universitete, vadovaujant prof. dr. Christos Gatsogiannis ir prof. dr. Andreas Heuer. Šis tyrimas ištyrė toksino struktūrą beveik atomine skiriamąja geba. α-latrotoksinas yra žinomas dėl savo poveikio, nes jis atakuoja nervų sistemą ir gali sukelti stiprius raumenų susitraukimus ir traukulius stuburiniams gyvūnams, įskaitant žmones.

Naudodami didelio našumo krioelektroninę mikroskopiją (krio-EM) ir molekulinės dinamikos kompiuterinius modeliavimus, mokslininkai nustatė, kad toksinas gali susieti specifinius receptorius sinapsėse. Tai veda prie nekontroliuojamo kalcio jonų antplūdžio į presinapsines membranas, todėl toksino veikimo mechanizmas tampa suprantamesnis ir atveriamas biotechnologinių pritaikymų potencialas.

Tyrimas rodo ne tik tai, kaip α-latrotoksinas veikia kaip toksinas, bet ir kaip jis gali imituoti natūralių kalcio kanalų funkcijas. Tokie atradimai galėtų atverti naujas galimybes kuriant antivenomus, paralyžiaus gydymo būdus ir naujoviškus biopesticidus.

Nors gyvūnų bendravimas, įskaitant vorų naudojamus cheminius signalus, yra auganti tyrimų sritis, dabartinė diskusija taip pat parodo, kaip šiuolaikinės technologijos ir etiniai sumetimai formuoja mokslą. Gyvūnų bendravimo tyrimai vis labiau suteikia gilesnių įžvalgų apie komunikacijos sistemų sudėtingumą gamtoje.

Tikimasi, kad ateityje supratimas apie gyvūnų bendravimą bus dar labiau pagerintas naudojant dirbtinį intelektą ir naujas technologijas. Jų taikymo etinių pasekmių klausimas taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį. Šių temų tyrimai ir toliau bus labai svarbūs rūšių išsaugojimui ir mūsų supratimui apie evoliuciją.