Paskaita Greifsvalde: Valstybė ir religija XXI amžiuje!

Paskaita Greifsvalde: Valstybė ir religija XXI amžiuje!

Pirmadienį, 2025 m. gegužės 12 d., Greifsvaldo rotušės bendruomenės salėje vyks jaudinantis renginys. Paskaitų ciklo „Universitetas Rotušėje“ dalis PD dr. Felixas Johnas iš Greifsvaldo universiteto Teologijos fakulteto skaitys paskaitą tema „Valstybė ir religija XXI amžiuje“. Įėjimas nemokamas, todėl lengviau pasiekti šią svarbią temą.

Paskaitų ciklo centre esantis projektas pavadintas „Corpus Judaeo-Hellenisticum Novi Testamenti digital“. Juo siekiama, kad ankstyvojo judaizmo ir ankstyvųjų Kristų tikinčiųjų šaltiniai būtų prieinami skaitmeniniu būdu. Kaip ir Greifsvaldo universitetas svetainę aiškina, iniciatyva priklauso skaitmeniniams humanitariniams mokslams – disciplinai, kuri nuo 2024 m. vis labiau įsitvirtina akademinėje aplinkoje.

Corpus Judaeo-Hellenisticum

Corpus Judaeo-Hellenisticum (CJH) apima maždaug 300 m. pr. Kr. Literatūriniai ir neliteratūriniai ankstyvojo judaizmo įrodymai atsirado nuo 200 m. pr. Kr. iki 200 m. Bendro projekto tikslas – sukurti pilną šių raštų kolekciją, skaitmeninę dokumentaciją ir komentarų vertinimą. Taip siekiama suteikti galimybę giliau interpretuoti Naująjį Testamentą, kuris savo ruožtu yra šios eros žydų literatūros istorijos dalis.

Skaitmeninė daugiakalbė mokslinių tyrimų platforma, kuri kuriama įgyvendinant šį projektą, turėtų būti prieinama ir tyrėjams, ir besidomintiems žmonėms. Jis ne tik padės dokumentuoti raštus, bet ir suteiks sąsajas būsimam tiriamajam darbui. Naujojo Testamento raštai, kurie laikomi žydiškais tekstais, saugo judėjų ir krikščionių tradicijos kultūrinį paveldą, skatina krikščionių ir žydų dialogą ir prisideda prie geresnio judaizmo supratimo.

Bibliotekų vaidmuo

Skaitmeninės transformacijos amžiuje, kuris paveikė ir humanitarinius mokslus, bibliotekos atliko pagrindinę atminties institucijų funkciją. Jie užtikrina prieigą prie kultūros ir mokslo paveldo bei dabartinių žinių. Kaip saw-leipzig.de aprašo, bibliotekos vaidina itin svarbų vaidmenį tyrimo procese, kuriam vis labiau būdingi skaitmeniniai metodai.

Humanitarinių mokslų ir skaitmeninių priemonių susipynimas atveria naujas tyrimų ir sąveikos galimybes. Mokslo taryba pripažino, kad mokslinių tyrimų infrastruktūra ir duomenys yra labai svarbūs mokslo naujovėms. Be to, akcentuota suskaitmenintų humanitarinių mokslų tyrimų objektų svarba. Kuriant naujus darbo profilius, pavyzdžiui, duomenų bibliotekininkų, išryškėja būtinybė tobulinti įgūdžius skaitmeniniame pasaulyje.

Paskaitų ciklą „Universitetas Rotušėje“ kartu organizuoja miestas ir Greifsvaldo universitetas, už jį atsakingas prof. dr. Matthias Schneideris, dirbantis Bažnytinės muzikos ir muzikologijos institute. Daugiau informacijos rasite adresu Greifsvaldo universiteto svetainė ir susidomėjusius svečius maloniai kviečiame dalyvauti šiame svarbiame renginyje.