Vulkanų tyrimai: kaip išsiveržimai nepastebimai veikia mūsų klimatą!

Vulkanų tyrimai: kaip išsiveržimai nepastebimai veikia mūsų klimatą!

DFG tyrimų grupė VolImpact neseniai atliko išsamius ugnikalnių įtakos klimatui tyrimus. Naujausi atradimai rodo, kad aerozoliai atmosferoje elgiasi kitaip, nei manyta anksčiau. Tai ypač paveikia jų pasiskirstymą ir dydį didesniame nei 100 kilometrų aukštyje, kur jie patenka per išsiveržimus. Pagrindinė tyrimo tema buvo Hunga Tonga-Hunga Ha'apai ugnikalnio išsiveržimas Ramiojo vandenyno pietuose 2022 m. sausio 15 d., kuris suteikė naujų įžvalgų apie nešvarių debesų susidarymą, tačiau nenustatė aiškios įtakos. Prof. Dr. Christian von Savigny ir jo komanda Greifsvaldo universitete nuo 2019 m. intensyviai dirba su sudėtingomis ugnikalnių išsiveržimų, atmosferos ir klimato sąveikomis. Jų tyrimų rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale Atmospheric Chemistry and Physics, jie taip pat bus pristatyti viešoje paskaitoje 2025 m. balandžio 23 d.

Ypač atskleidžiantys yra radiniai, kad didelių ugnikalnių išsiveržimų, tokių kaip Hunga išsiveržimas, metu į stratosferą patenka daug sieros. Tai daro didelę įtaką aerozolių dydžiui ir klimato poveikiui. Visų pirma pastebėta, kad daugelis šių aerozolių tapo mažesni, o tai paveikdavo dinaminius procesus atmosferoje, įskaitant temperatūrą ir vėjo modelius.

Aušinimo efektai ir klimato modeliai

Vulkanų aušinimo, ypač mažesnių išsiveržimų, tyrimai sukelia papildomų diskusijų mokslo bendruomenėje. Neseniai atliktas Kembridžo universiteto tyrimas rodo, kad klimato modeliai iš tiesų labai nuvertina mažesnių ugnikalnių išsiveržimų vėsinimo įtaką. Tai reiškia, kad dabartinėse prognozėse neatsižvelgiama į tokių išsiveržimų poveikį pasaulio klimatui. Tyrėjai išanalizavo ledo šerdies ir palydovų duomenis ir nustatė, kad vulkaniniai aerozoliai atmosferoje išlieka vienerius ar dvejus metus, o klimatui kenkiantis anglies dioksidas išlieka daug ilgiau.

Didžiuliai išsiveržimai gali sukelti reikšmingus trumpalaikius visuotinio vėsinimo padarinius, tačiau to nepakanka, kad būtų sustabdytas vykstantis visuotinis atšilimas. TKKK šeštojoje vertinimo ataskaitoje (AR6) daroma prielaida, kad ugnikalnių aktyvumas bus stabilus iki 2100 m. Tuo pačiu metu tyrimai rodo, kad ugnikalnių įtaka atmosferai klimato prognozėse iki 50 procentų neįvertinta, daugiausia dėl to, kad neatsižvelgiama į mažesnius išsiveržimus, kurie apskritai gali turėti reikšmingą poveikį.

Įvykiai ir perspektyvos

Atsižvelgdama į šias naujas išvadas, DFG tyrimų grupė „VolImpact“ planuoja tarptautinį seminarą Alfriedo Kruppo mokslo koledže Greifsvalde, kad toliau aptartų rezultatus ir jų pasekmes. Be to, 2025 m. balandžio 23 d., 19.00 val., paskaitą skaitys prof. dr. Andrea Burke. kuri pagilins temą „Vulkanų išsiveržimų įtaka klimato pokyčiams“. Visuomenė nuoširdžiai kviečiama į šiuos renginius, daugiau informacijos pateikiama per žiniasklaidos instruktažą.

Apibendrinant galima teigti, kad vykstantys tyrimai rodo, kad ugnikalnių poveikio klimatui tyrimas yra sudėtingas ir būtinas norint geriau suprasti būsimus klimato pokyčius ir galbūt analizuoti Antarkties ozono skylės atsinaujinimą.

Daugiau apie Greifsvaldo universiteto išvadas galite sužinoti ataskaitoje uni-greifswald.de. Papildomai informuotas forschung-und-wissen.de apie ugnikalnių vaidmenį klimato modeliuose.