Kintanti prisiminimo kultūra: klausimai apie Osnabriuko praeitį ir ateitį

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 metų kovo 9 dieną Osnabriuko universiteto Filosofinėje kavinėje bus diskutuojama apie atminimo kultūros svarbą Vokietijoje. Įėjimas nemokamas!

Am 9. März 2025 diskutiert das Philosophische Café an der Uni Osnabrück über die Bedeutung der Erinnerungskultur in Deutschland. Eintritt frei!
2025 metų kovo 9 dieną Osnabriuko universiteto Filosofinėje kavinėje bus diskutuojama apie atminimo kultūros svarbą Vokietijoje. Įėjimas nemokamas!

Kintanti prisiminimo kultūra: klausimai apie Osnabriuko praeitį ir ateitį

2025 m. kovo 9 d., sekmadienį, kavinė „Filosofija“ kviečia į renginį Osnabriuko kavinėje „Blue Note“. Pusryčiai bus siūlomi 10 val., po to – pati diskusija, kuri prasidės 11.30 val. Šiame ture bus aptariama svarbi Vokietijos atminimo kultūros tema. Įėjimas nemokamas; išankstinė registracija nebūtina. Renginyje, vadovaujant prof. dr. Arnimui Regenbogenui iš Osnabriuko universiteto, iškils keletas svarbių klausimų:

  • Benötigen wir Rückblicke auf private und öffentliche Lebensumstände?
  • Welche Rolle spielen Rituale, Texte, Bilder sowie Denk- und Mahnmäler?
  • Wie gestalten wir die Erinnerungskultur heute?
  • Welche Bedeutung hat das Nichtvergessen für das Weiterleben unserer Gesellschaft?

Šios temos kaip niekad aktualios, ypač atsižvelgiant į besikeičiantį laiko atstumą iki nacionalsocializmo įvykių. Vokietijoje sausio 27-oji, Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metinės, tarptautiniu mastu buvo paskelbta Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną minimas sistemingas šešių milijonų Europos žydų ir kitų aukų grupių, tokių kaip sinti, romai, homoseksualai ir žmonės su negalia, kuriuos persekiojo nacių režimas, naikinimas. DW pranešė.

Atminimo kultūra kaip pagrindinis iššūkis

Nacių nusikaltimų atminimas tebėra pagrindinis Vokietijos visuomenės iššūkis. Daugybė memorialų, įskaitant memorialą nužudytiems Europos žydams ir memorialą persekiojamiems sintims ir romams, yra ne tik atminimo vietos, bet ir švietimo bei įkvėpimo platformos. Būtinybė spręsti istoriją ir susidoroti su neigiamomis socialinėmis tendencijomis laikomas esminiu veiksniu siekiant išvengti pasikartojimų ateityje, pvz bpb dokumentuota.

Diskusija šiomis temomis itin aktuali ir dėl to, kad visuomenėje išaugo kraštutinių dešiniųjų ir dešiniųjų populistinių nuomonių priėmimas, o tai dar labiau apsunkina diskusiją apie atminimo kultūrą. Vokietijoje padaugėjo antisemitinių incidentų, ypač po 2023 m. spalio mėn. „Hamas“ teroristinio išpuolio prieš Izraelį. Todėl politiniams veikėjams, tokiems kaip Jensas Christianas Wagneris iš Buchenvaldo memorialo, vis didėja spaudimas iš dešiniųjų ekstremistų grupių, kurios yra priešiškos Holokausto atminimui, pvz. DW akcentai.

Prisiminimas ir atsakomybė

Būtinas susipriešinimas su apsunkinta Vokietijos istorija akivaizdus ir mokyklose. Mokiniai mokosi apie nacionalsocializmą istorijos pamokose ir lanko memorialines vietas. Ši profesinė ir socialinė atsakomybė ateityje taps dar svarbesnė, siekiant atminties kultūrą formuoti ne tik emociškai, bet ir racionaliai bei remiantis faktais. Itin svarbu, kad nacionalsocializmo aukų atminimas ir švietimas apie žmogaus teises išliktų gyvi ir būtų prieinami visoms kartoms.

Sekmadienio kavinei „Filosofija“ kuriami rėmai, kuriuose tiek atsakingi, tiek diskusijoje dalyvaujantys gali pereiti nuo praeities apmąstymo prie atsakomybės už ateitį. Siekdami skatinti mainus, susisiekiame su prof. dr. Arnimu Regenbogenu iš Osnabriuko universiteto, kurio el. pašto adresą galima rasti renginio skelbime.