Anksčiausiai žydintys augalai: sensacingas atradimas iš Portugalijos!
Naujas Hanoverio universiteto tyrimų projektas atskleidžia anksčiausiai žydinčius augalus: eudikotai egzistavo 2 milijonus metų anksčiau.

Anksčiausiai žydintys augalai: sensacingas atradimas iš Portugalijos!
Tarptautinė mokslininkų komanda, kurią sudaro tyrėjai iš Hanoverio Leibnizo universitetas ir Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn, įgijo naujų įžvalgų apie žydinčių augalų (angiosėklių) vystymąsi. Tyrimas nurodo ankstyviausią žinomą šių augalų išvaizdą ir atskleidžia evoliucijos Žemėje istoriją.
Ankstesnės teorijos buvo peržiūrėtos siekiant parodyti, kad eudikotai, pagrindinė gaubtasėklių grupė, egzistavo ne tik maždaug prieš 121 milijoną metų, bet mažiausiai prieš du milijonus metų. Šią informaciją patvirtina fosilijų ir žiedadulkių, kurios tiksliai datuojamos 123 mln. metų, analizė.
Projektas ir jo eiga
2020 metų spalį pradėtas projektas „Palinologiniai ankstyviausios gaubtasėklių evoliucijos fazės tyrimai“ finansuojamas 255 000 eurų. Jis tęsiasi iki 2025 m. kovo mėn. Mokslininkams pavyko aptikti seniausias dviskilčių žydinčių augalų žiedadulkes uolienose iš Portugalijos. Analizė buvo atlikta Luzitanijos baseino pakrantės jūros telkiniuose, atskleidžiant gaubtasėklių geografinį pasiskirstymą ir evoliuciją.
Tikslios datos iškastinių žiedadulkių amžiui nustatyti buvo nustatytos naudojant stroncio izotopų analizę ir biostratigrafinę informaciją. Tai leido tiksliai aptikti pirmąjį eudikotų pasirodymą.
Žiedadulkių struktūra ir evoliucinė reikšmė
Eudicot žiedadulkės pasižymi trikolpato struktūra – tai reiškia, kad jos išoriniame apvalkale turi tris mažus griovelius, kurie paveikia 72 % gyvų gaubtasėklių rūšių. Ši struktūra yra labai svarbi klasifikuojant ir suprantant žydinčių augalų evoliuciją. Priešingai, vienaląstės ir kitos dviskiltės turi vienaląsčių žiedadulkių modelius.
Patys eudikotai yra monofilinė grupė ir turi reikšmingų gėlių morfologijos skirtumų. Didelėje pagrindinių eudikotų grupėje gėlių konstrukcijos yra labiau stereotipinės ir dažnai pasižymi savita struktūra, kuri skiriasi nuo bazinių eudikotų. Tai apima nektarą gaminančią struktūrą, kuri yra būtina apdulkinimui.
Regioninis reiškinys ir tolesni tyrimo klausimai
Luzitanijos baseino geografinė padėtis leidžia manyti, kad ankstyvieji gaubtasėkliai pirmiausia galėjo būti paplitę vidutinėse platumose. Tačiau lieka neaišku, kokiomis tiksliai sąlygomis šie augalai vystėsi ir kokią įtaką jų evoliucijai turėjo plokščių tektoniniai procesai bei klimato pokyčiai.
Apibendrinant galima teigti, kad rezultatai, paskelbti Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos darbuose (PNAS), siūlo naujas perspektyvas apie žydinčių augalų kilmę ir evoliuciją bei praplečia mūsų žinias apie augalų evoliuciją Žemėje. Šie reikšmingi palinologijos pasiekimai rodo dinamišką mokslinių tyrimų, technologijų ir mūsų planetos istorijos sąveiką.