Revoliuciniai gręžimo būdai: geoterminė energija tampa ateities energijos perėjimu!
Clausthal technologijos universitetas ir Paryžiaus kasyklų universitetas kuria novatoriškus giluminio geoterminio gręžimo metodus, finansuojamus DFG.

Revoliuciniai gręžimo būdai: geoterminė energija tampa ateities energijos perėjimu!
Šiandien pradėtas naujas Vokietijos ir Prancūzijos mokslinių tyrimų projektas, skirtas giliųjų geoterminių šaltinių naudojimui pažangiam vystymuisi. Vokietijos tyrimų fondas (DFG) ir Prancūzijos agentūra Agence Nationale de la Recherche (ANR) sujungia pažangiausias gręžimo technologijas pavadinimu „HyPerDrill – hibridinis perkusinis gręžimas gilioms geoterminėms reikmėms“. Šis mokslinių tyrimų projektas vyksta „Drilling Simulator Celle“ (DSC). TU Clausthal ir Paryžiaus kasyklų universiteto Géosciences katedra – PSL.
Pagrindinis projekto tikslas – sujungti smūginio ir šlyties gręžimo būdus viename gręžimo įrankyje. Taikydami šį naujovišką metodą mokslininkai tikisi, kad įrankiai tarnaus ilgiau, greičiau gręžs ir bus geriau pašalintos gręžimo atraižos. Be tolimesnės techninės plėtros, projektu siekiama padidinti giluminio gręžimo ekonomiškumą ir saugumą. Tai labai svarbu, nes patikimas energijos tiekimas išlieka pagrindiniu energijos perėjimo iššūkiu. Galiausiai, norint sukurti giluminius geoterminius rezervuarus Europoje, reikia specialių gręžimo įrankių ir procedūrų, kad būtų galima atlaikyti aukštą temperatūrą ir slėgį geologiškai sudėtingose formacijose, tokiose kaip granitai ar ugnikalniai.
Technologiniai iššūkiai ir inovacijų potencialas
Iššūkiai kuriant giluminius geoterminius šaltinius yra įvairūs. Techninis sudėtingumas, aukšta temperatūra ir slėgis, taip pat geologinis neapibrėžtumas daro plėtrą sudėtingą. Norint efektyviai ir pakankamai giliai gręžti, kad pasiektų karštus uolienų sluoksnius, būtina specializuota gręžimo įranga. Tačiau naujos gręžimo technologijos, tokios kaip besisukančios gręžimo galvutės ir hidraulinis ardymas, žada padidinti gręžimo procesų efektyvumą ir sumažinti išlaidas. Ekspertų teigimu, iki 2025 metų tikimasi padaryti didelę pažangą gaminant energiją iš gilių žemės sluoksnių.
Šiame kontekste pabrėžia Energijos aidas kad šiuolaikiniai gręžimo metodai gali ne tik padidinti efektyvumą, bet ir sumažinti poveikį aplinkai. Geoterminė energija yra beveik neišsenkantis energijos šaltinis ir prisideda prie energijos tiekimo stabilumo, nepaisant oro sąlygų. Dabartiniai projektai, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje, rodo didėjančią giluminės geoterminės energijos tendenciją. Tai daroma per ES masto iniciatyvas, tokias kaip GeoHEAT projektas, kuriame išbandomos naujoviškos technologijos.
Žvilgsnis į ateitį
Ilgalaikės geoterminės energijos perspektyvos Europoje yra daug žadančios. ES ir nacionalinės finansavimo programos investuoja milijardus į šią technologiją, kad sumažintų iškastinį kurą. Įvairūs inovatyvūs šilumokaičiai ir medžiagos svarsto apie efektyvesnį geoterminės energijos panaudojimą, siekiant ateityje pigiai ir tvariai aprūpinti namų ūkius ir įmones šiluma. Vykstanti plėtra galėtų sustiprinti geoterminę energiją kaip svarbų pasaulio energijos šaltinį ir padėti siekti klimato tikslų.
Apibendrinant galima teigti, kad „HyPerDrill“ projektas padeda į ateitį orientuotai plėtrai giluminės geoterminės energijos srityje. DFG finansavimas, kurio biudžetas yra apie 430 000 eurų, o terminas – treji metai, rodo šio naujoviško požiūrio svarbą Vokietijos ir Europos energetikos politikoje. Šio projekto sėkmė gali ne tik pakeisti šalies energijos tiekimą, bet ir būti žingsniu link tvaresnės ir aplinkai draugiškesnės ateities. TechZeitgeist nustato.