Revoliucinis tyrimas: kaip kvapai veikia mūsų elgesį!

Revoliucinis tyrimas: kaip kvapai veikia mūsų elgesį!

Getingeno universiteto neurologas daktaras Thomas Frankas šiandien gavo reikšmingą projekto finansavimą iš Schramo fondo. Ši 360 000 eurų finansinė parama per trejus metus leis jam paspartinti „chemosensorinio valentinio kodavimo ląstelių mechanizmų ir viso smegenų grandinių“ tyrimus. Projekto tikslas – ištirti kvapų įtaką elgesiui ir emocinį kvapų vertinimą smegenyse. Daktaras Frankas pabrėžia, kad labai svarbu suprasti malonių ar nemalonių kvapų vertinimo mechanizmus.

Pagrindinis rūpestis yra kvapo suvokimo sutrikimas, pavyzdžiui, esant tokiems sutrikimams kaip parosmija. Ši liga gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę ir sutrikdyti uoslės įspėjamąją funkciją. Naudojant zebrafish kaip pavyzdinį organizmą, bus įgyta naujų įžvalgų apie kvapų apdorojimą smegenyse. Ilgalaikis tyrimo tikslas – pagerinti tokių sutrikimų gydymą.

Mokslinių tyrimų finansavimas ir institucijos

Schram fondas remia mokslą ir tyrimus medicinos ir neurologijos srityse nuo 2004 m. Dr. Frank studijuoja bendradarbiaudamas su Europos neuromokslų institutu (ENI), bendradarbiaujant Getingeno universiteto medicinos centrui ir Maxo Plancko draugijai. Toks bendradarbiavimas yra būtinas norint geriau išaiškinti sudėtingus neurologijos klausimus ir plėtoti naujoviškus tyrimus.

Lygiagrečiai su šiais pokyčiais biochemijoje buvo įdiegtos naujos technologijos, kurios pagerina ląstelių mechaninių signalų suvokimo mechanizmus. Naujas metodas leidžia kiekybiškai įvertinti kelių milijardųjų Niutono (pikonewtono) tarpląstelines jėgas. Ši technologija pagrįsta molekulinės jėgos jutikliu, kurį sudaro fluorescenciniai baltymai ir molekulinė spyruoklė. Tai taip pat gali būti svarbu atliekant tyrimus uoslės suvokimo srityje, nes mechanobiologija gali turėti įtakos ląstelių funkcionavimui.

Biochemijos technologijų pažanga

Nauji jėgos jutikliai reaguoja į mechanines jėgas nuo 1 iki 12 pN ir gali būti genetiškai įvedami į ląsteles. Talinas, sukibimo molekulė, vaidina lemiamą vaidmenį nustatant audinių standumą ir jau suteikė svarbių įžvalgų eksperimentuose su zebrafiu. Ši technologija žada suteikti gilesnių įžvalgų apie sudėtingus tarpląstelinius mechanizmus, todėl taip pat galėtų išplėsti uoslės informacijos tyrimus.

Techninė naujovė leidžia išmatuoti kelis jėgos jutiklius ląstelėje vienu metu, o tai gali žymiai pagerinti ląstelių mechanobiologinių procesų supratimą. Chemosensorinių tyrimų kontekste tai gali padėti iššifruoti sudėtingus ryšius tarp mechaninių ir cheminių signalų smegenyse.

Dr. Thomaso Franko projektas yra ne tik pažanga neurologijos srityje, bet ir svarbaus tarpdisciplininių metodų vaidmens medicinos tyrimuose pavyzdys. Uoslės suvokimo ir jo įtakos elgesiui tyrinėjimas gali atskleisti novatoriškas įžvalgas.