Revoliucinis atradimas: mokslininkai ausyje atranda įspūdingą atsidarymo pavasarį!
Getingeno universiteto mokslininkai atrado molekulinę atsivėrimo spyruoklę klausos prasme – rezultatai paskelbti Nature Neuroscience.

Revoliucinis atradimas: mokslininkai ausyje atranda įspūdingą atsidarymo pavasarį!
Klausa yra sudėtingas procesas, kuris gerokai viršija paprastą garsų suvokimą. Šiandien Getingeno universiteto tyrimų grupė pranešė apie novatorišką atradimą klausos srityje. Pirmą kartą klausos jutimo ląstelėse buvo nustatyta molekulinė „atidarymo spyruoklė“, kuri yra labai svarbi jonų kanalų veikimui. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnaleGamtos neuromokslaipaskelbta. Prof. dr. Martin Göpfert vadovaujama komanda sugebėjo parodyti, kad klausa prasideda nuo elastinių „spyruoklių“, kurios aktyvuoja jonų kanalus klausos jutimo ląstelėse ir taip leidžia suvokti garsą, tempimo. Ši spyruoklinė struktūra gali būti labai svarbi norint suprasti žmonių ir gyvūnų klausos mechanizmus.
Tyrimas parodė, kad garsai sukelia nedidelius ausies judesius, kuriuos aptinka jonų kanalai. Čia pagrindinį vaidmenį atlieka klausos jutimo ląstelių poros. Ši pora paprastai yra uždaryta ir turi būti atidaryta dirgikliais ausyje. Daug žadantis atradimas buvo vaisinių muselių ausyse aptikta spiralės formos struktūra, kuri veikia kaip atsidaranti spyruoklė. Rezultatai rodo, kad panašūs mechanizmai egzistuoja ir žmogaus ausyje. Šis atradimas ne tik padeda suprasti pagrindines jonų kanalų funkcijas, bet ir gali turėti didelę reikšmę žmogaus klausos tyrimams.
Ausies anatomija
Žmogaus ausis yra labai išvystytas organas, susidedantis iš trijų pagrindinių segmentų: išorinės ausies, vidurinės ausies ir vidinės ausies. Išorinėje ausyje yra ausies kaklelis ir išorinis ausies kanalas, kurie priima garso bangas. Šios garso bangos nukeliauja į ausies būgnelį, kur paverčiamos vibracijomis. Šias vibracijas sustiprina klausos kaulai, dar vadinami plaktuku, priekalu ir balnakildžiu, ir perduodami į vidinę ausį, kur sraigė paverčia garso informaciją į elektrinius signalus.
Sraigė atlieka pagrindinį vaidmenį, nes, priklausomai nuo žingsnio, įvairiose vietose ji sukelia sužadinimą, kurį interpretuoja smegenys. Be klausos perdavimo mechanizmo, vidinėje ausyje taip pat yra vestibuliarinis organas, padedantis išlaikyti pusiausvyrą. Tai iliustruoja, kaip glaudžiai susiję klausa ir pusiausvyra ir kokios svarbios išsamios žinios apie ausies struktūrą, kad būtų galima giliau suprasti klausą.
Kaip apdorojami garsai
Garsų apdorojimas yra įdomus ir sudėtingas procesas. Tyrimai rodo, kad triukšmus galima atskirti ne tik pagal garsumą, bet ir pagal jų erdvinę kilmę. Tokie veiksniai kaip galvos forma ir smaigalys turi įtakos garsų suvokimui. Pavyzdžiui, ausų kaušeliai sukuria skirtingus garso šešėlius ir atspindžius, leidžiančius tiksliai nustatyti garsų kryptį ir atstumą.
Smegenyse klausos signalai praeina per keletą atvejų: nuo kochlearinių branduolių iki žievės klausos sričių. Aktyvūs specialūs neuronai, kurie reaguoja į skirtingus dažnius ar garso modelius. Šis gebėjimas aiškiai atskirti vaidina lemiamą vaidmenį aiškinant garsus, emocijas ir net kalbos reikšmę. Pavyzdžiui, kitų žmonių balsuose galime atskirti draugiškus ir agresyvius tonus, muzikos žanrus ar net nuotaikas.
Neurologiniai mechanizmai, kuriais grindžiami šie procesai, dar nėra visiškai suprantami. Nepaisant to, garsų suvokimas keičia mūsų psichinę būseną ir daro įtaką mūsų elgesiui. Šis glaudus sensorinio suvokimo ir emocinio atsako ryšys pabrėžia sudėtingą klausos prigimtį ir jos pagrindinį vaidmenį mūsų kasdienėje patirtyje.