Federalinė tyrimų ministerija pasirenka: Einšteino teleskopą ir IceCube-Gen2 dėmesį!

Federalinė tyrimų ministerija pasirenka: Einšteino teleskopą ir IceCube-Gen2 dėmesį!

2025 m. liepos 21 d. Federalinė mokslinių tyrimų ministerija paskelbė nacionalinio prioritetų nustatymo proceso, skirto plačioms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, sąrašą. Šiame sąraše yra devyni svarbūs projektai, įskaitant Einšteino teleskopą ir IceCube neutrinų observatorijos išplėtimą. Miunsterio universitetas vaidina pagrindinį vaidmenį abiejuose projektuose, o tai pabrėžia šių projektų svarbą Vokietijos ir tarptautiniams tyrimams.

Nuo 2024 m. vykstantis prioritetų nustatymo procesas iš viso įvertino 32 paraiškas iš 56 remiančių institucijų. Įtraukimas į galutinį sąrašą rodo, kad šiems projektams bus teikiama pirmenybė, net jei šiuo metu nėra finansavimo įsipareigojimo.

Technologinė pažanga neutrinų tyrimų srityje

Pagalbinės Einšteino teleskopo infrastruktūros yra tokios žinomos institucijos kaip Rheinisch-Westfälische Technische Hochschule Aachen, Rūro universitetas Bochum ir Drezdeno technikos universitetas. Mokslininkai iš Miunsterio universiteto, įskaitant prof. dr. Alexanderį Kappesą ir prof. dr. Christine Thomasą, aktyviai dalyvauja kuriant teleskopą. Tai skirta suteikti galimybę aptikti gravitacines bangas ir taip suteikti vertingų įžvalgų apie juodųjų skylių elgseną ir kitus kosmologinius reiškinius.

„IceCube“ observatorijos išplėtimas iki „IceCube-Gen2“ taip pat yra pagrindinis neutrinų tyrimų žingsnis. „IceCube“ jau 2013 m. atrado didelės energijos neutrinus iš kosmoso, o tai žymi didelės energijos neutrinų mokslo pradžią. 2018 metais tarptautinei komandai pavyko nustatyti kosminio neutrino šaltinį, o tai žymi istorinį proveržį.

Tikimasi, kad „IceCube-Gen2“ dešimt kartų padidins kosminių neutrinų aptikimo greitį. Tai ne tik paskatins neutrinų tyrimus, bet ir prisidės prie geofizikos, glaciologijos ir klimato tyrimų. Šių naujų technologijų plėtra galėtų gerokai pagerinti mūsų supratimą apie didelės energijos visatą ateinantį dešimtmetį.

Gravitacinės bangos ir jų reikšmė astronomijai

Gravitacinių bangų tyrimai paremti Alberto Einšteino teorijomis, kurias jis sukūrė daugiau nei prieš 100 metų. Einšteinas pripažino, kad gravitacija yra erdvės ir laiko savybė ir neturėtų būti vertinama kaip klasikinė jėga. Medžiaga išlenkia erdvę, o tai panašu į nematomos jėgos poveikį. Kai masyvūs objektai įsibėgėja, jie sukuria gravitacines bangas, kurios sklinda šviesos greičiu ir trumpam keičia erdvę.

Gravitacinių bangų matavimai pirmą kartą buvo įmanomi dėl LIGO detektoriaus JAV. LIGO detektorių sudaro du stačiakampiai 4 km ilgio vamzdeliai, kuriuose yra lazerio spinduliai, o bangos sukelia laikinus lazerio spindulių pokyčius. Pirmieji sėkmingi matavimai užfiksuoti 2015 m., kai 1,3 milijardo šviesmečių atstumu susidūrė dvi juodosios skylės.

Nuo 2023 metų rudens mokslininkai tikisi kassavaitinius gravitacinių bangų signalus gauti. Planuojama sukurti pasaulinį teleskopų tinklą, kuris būtų įspėtas apie tokius įvykius, kad būtų galima ieškoti matomų reiškinių. Šie pokyčiai gali pakeisti gravitacinių bangų astronomiją ir suteikti naujų įžvalgų apie visatą.

Apskritai ši pažanga neutrinų ir gravitacinių bangų tyrimų srityse rodo didėjantį novatorišką mokslininkų darbą Vokietijoje ir tarptautiniu mastu. Miunsterio universitetas ir jo partneriai imasi svarbių žingsnių, kad gerokai išplėstų mūsų žinias apie visatą.