Proveržis CMT tyrime: nauja nervų ląstelių viltis!

Proveržis CMT tyrime: nauja nervų ląstelių viltis!

Kelno universiteto ir Angerso universiteto mokslininkai novatoriškame tyrime ištyrė Charcot-Marie-Tooth ligos (CMT) mechanizmą. Ši liga yra dažniausia paveldima nervų liga, pažeidžianti nervų takus, kurie kontroliuoja raumenų judesius ir perduoda jutimo įvestį. Dabartiniai tyrimai yra skirti 2A tipui (CMT2A), kuriame MFN2 geno mutacijos vaidina lemiamą vaidmenį. Rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Journal of Cell Science“.

Tyrimas rodo, kad MFN2 geno mutacijos sukelia užprogramuotą ląstelių mirtį (apoptozę), kuri galiausiai sukelia negrįžtamą nervinių ląstelių mirtį. Iki šiol buvo neaišku, kaip skirtingos MFN2 geno mutacijos gali sukelti panašius klinikinius simptomus. Tyrimo grupė nustatė, kad šios mutacijos rodo bendrą žmogaus ląstelių linijų modelį, dėl kurio ląstelės tampa jautrios apoptozei.

Mechanizmai ir patofiziologija

Baltymų žymenų matavimai parodė, kad visose tirtose mutacijose buvo suaktyvinta ląstelių mirtis. Paaiškėjo, kad ląstelių mirtį sukėlė MFN2 mutacijos, jei baltymo ar susijusių baltymų nebuvo pakankamai. Keista, kad padidėjęs MFN2 baltymo kiekis galėjo iš dalies sumažinti kai kuriuos sutrikimus. Eksperimentai su pacientų ląstelėmis dar labiau patvirtino šiuos rezultatus ir rodo, kad CMT2A gali būti pagrindinis atspirties taškas būsimoms terapinėms priemonėms per ląstelių mirties signalą.

2A tipo Charcot-Marie-Tooth liga yra autosominis dominuojantis sutrikimas, galintis paveikti ne tik periferinę, bet ir centrinę nervų sistemą. Klinikiniai šio sutrikimo požymiai yra progresuojantis galūnių jutimo praradimas ir pes cavus, pėdos deformacija. Pastaraisiais metais buvo nustatyta daugiau nei 100 patogenetinių MFN2 geno mutacijų, tačiau ryšys tarp klinikinio fenotipo ir genotipų lieka neaiškus.

Būsimi tyrimų metodai

Tyrime pabrėžiama, kad transgeninėms pelėms, turinčioms MFN2 mutacijas, pasikeičia mitochondrijų pasiskirstymas ir kvėpavimo grandinės trūkumai. Šios išvados yra labai svarbios norint suprasti CMT2A klinikinių apraiškų įvairovę ir nušviesti konkrečių terapinių intervencijų galimybes. Būsimi tyrimai turėtų dar labiau pagilinti ryšį tarp MFN2 mutacijų ir nervų ląstelių mirties.

Be to, literatūroje taip pat aprašytos kitos mitochondrijų ligos, tokios kaip Lebero paveldima optinė neuropatija (LHON), kurioms būdingos specifinės mitochondrijų DNR mutacijos. Tai, be kita ko, parodo, kaip mutacijos taip pat sumažina ATP sintezę ir padidina laisvųjų radikalų išsiskyrimą, o tai lemia tinklainės ganglinių ląstelių disfunkciją. Tokie rezultatai ateityje gali būti svarbūs gydymo būdams, kurie apima ne tik simptomus, bet ir pagrindinius mechanizmus.

Apskritai, CMT2A tyrimas pabrėžia sudėtingus genetikos, ląstelių biologijos ir klinikinių simptomų ryšius. Dėl šio tyrimo atsirandančios galimybės galėtų būti pagrindas naujiems gydymo metodams, kurie pagerintų pacientų, sergančių šia dažnai niokojančia liga, gyvenimo kokybę.