Europai ir JAV gresia pavojus: ar Azija diegia baterijų technologijas?

Europai ir JAV gresia pavojus: ar Azija diegia baterijų technologijas?

Akumuliatorių technologijos raida yra labai svarbi ateities mobilumui ir siekiant pasaulinių klimato tikslų. Miunsterio ir Kembridžo universitetų bei Fraunhoferio baterijų elementų tyrimų centro tyrimų grupės atliktas tyrimas rodo, kad Europa ir JAV gali pralaimėti konkurencijoje dėl naujoviškų baterijų technologijų. Šioje analizėje lyginami skirtingų šalių patentai ir inovacijų strategijos ir išryškinami skirtingi metodai.

Žurnale Energy & Environmental Science paskelbtame tyrime nagrinėjamos elektra varomų transporto priemonių akumuliatorių technologijos ir nustatomos Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Europos ir JAV pozicijos. Kol Europa ir JAV koncentruojasi į esamas ličio jonų technologijas, Azijos šalys vis daugiau dėmesio skiria ateities technologijoms.

Azijos šalys pirmauja

Kinija ne tik sukūrė didelio našumo baterijas su dideliu energijos tankiu, bet ir sutelkė dėmesį į pigias baterijas. Kita vertus, Japonija ir Pietų Korėja ypač daug dėmesio skiria didelės energijos akumuliatoriams. Tyrėjai perspėja apie didėjantį inovacijų atotrūkį tarp šių Azijos šalių ir Vakarų, o tai gali pakenkti Europos ir JAV technologinei autonomijai bei konkurencingumui. Prof. dr. Stephan von Delft pataria didinti investicijas į būsimas akumuliatorių vertės grandines ir skatinti žinių bei technologijų perdavimą su Azijos baterijų kūrėjais.

Nuo 2014 m. viešasis finansavimas baterijų technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTEP) smarkiai išaugo. Pastaraisiais metais finansavimas padvigubėjo ar net trigubai. Tai rodo, kad tokios šalys kaip JAV, Japonija, Pietų Korėja ir Vokietija aktyviai kuria savo strategijas, siekdamos tapti nepriklausomos nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Europoje, ypač Vokietijoje, buvo pristatyta nauja skėtinė baterijų tyrimų koncepcija, daugiau dėmesio skiriant gamybos procesams, taip pat ES tvarumo ir perdirbimo politikai.

Pasaulinės strategijos palyginimas

Pirmaujančių šalių strategijos apskritai yra skirtingos, tačiau jos siekia bendrų tikslų, susijusių su klimato neutralumu ir tvarumu. Vokietija siekia tapti neutralia klimatui iki 2045 m., o kitos šalys siekia iki 2050 m. sumažinti išmetamo CO2 kiekį, o Kinija netgi siekia sumažinti CO2 emisijas iki 2060 m. Buvo analizuojamos šios pagrindinės strategijos:

• USA: Bipartisan Infrastructure Act und Inflation Reduction Act 2022, mit dem Ziel, internationale Führerschaft in F&E zu gewinnen.
• Japan: Green Growth Strategy, die sich auf Produktionskapazitäten konzentriert.
• Südkorea: Secondary Battery Innovation Strategy, die die Unterstützung der E-Mobilitätsindustrie umfasst.
• Deutschland: Dachkonzept Batterieforschung 2023, mit konkreten Zielen für die Entwicklung von Feststoff-, Natrium-Ionen- und alternativen Batterien.
• China: Fokus auf die Schaffung eines stabilen Binnenmarktes für Elektrofahrzeuge und eine spezifische Batteriestrategie.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir prisitaikymas prie konkrečių rinkos poreikių yra labai svarbūs norint išlikti konkurencingi sparčiai besikeičiančių akumuliatorių technologijų srityje. Fraunhofer ISI mokslininkai pabrėžia, kad dabartinės politikos strategijos yra orientuotos į rinką ir pramonę, ir pabrėžia, kad reikia dabartinių, į rinką orientuotų požiūrių, skatinančių baterijų technologijų plėtrą. Tai būtina norint įveikti iššūkius klimato politikos ir energijos tiekimo srityse.