Karštis ir šaltis: Duisburgo profesorius tiria prakaitavimo sociologiją

Karštis ir šaltis: Duisburgo profesorius tiria prakaitavimo sociologiją

2025 m. balandžio 28 d. Elena Beregow buvo paskirta jaunesniąja profesore Duisburgo-Eseno universitete, kur dirba Socialinių ir humanitarinių mokslų kolegijoje. Jos dėmesys sutelktas į vadinamąją „prakaitavimo sociologiją“, tarpdisciplininį projektą, kuriame nagrinėjami klausimai apie tai, kas, kada, kur ir kodėl žmonės prakaituoja. Šis tyrimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su kylančia temperatūra dėl klimato kaitos, bet ir su visuomenės nelygybe vėsinimo sistemoje ir skirtingų gyventojų grupių pažeidžiamumu.

Beregow aiškina, kad klimato krizė didina šilumos skirtumus visuomenėje ir gali padidinti konkrečių grupių pažeidžiamumą. Jo tikslas – išanalizuoti šiuolaikinį vėsos, kontrolės ir atstumo idealą aplinkoje, kuriai vis dažniau būdingos karščio bangos. Jos požiūris apima tiek kultūrinę-istorinę, tiek juslinę-sociologinę perspektyvą ir nagrinėja prakaitavimo interpretavimo modelius įvairiuose socialiniuose kontekstuose, pavyzdžiui, fitneso studijose, pirtyse, popkultūroje ir kasdieniame gyvenime.

Tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas

Beregow aktyviai siekia tarpdisciplininių mainų ir naudingai naudojasi kolegijos sąlygomis. Ji planuoja tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant Heat Lab Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA). Ji mano, kad pasaulinių pietų perspektyvų įtraukimas ypač vertingas. Anksčiau ji dirbo Bundesvero universitete Miunchene (2020-2025) ir Hamburgo universitete (2015-2020). Jos disertacija apie šilumines figūras socialinėje teorijoje 2022 metais buvo apdovanota DGS Sociologijos teorijos sekcijos disertacijos premija.

Dėl klimato kaitos Vokietijoje jau jaučiamos padidėjusios temperatūros jų tyrimai tampa dar svarbesni. Klimato kaita, kuri karštomis ir sausomis vasaromis tampa matoma daugelyje vietų, padidino Vokietijos visuomenės sąmoningumą. Neįprastai aukšta temperatūra, pavyzdžiui, 2019 m. rekordinė virš 30 laipsnių šilumos, tapo norma, o ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, smarkus lietus ir sausros, tampa vis dažnesni.

Klimato kaitos pasekmės Vokietijoje

Šie pokyčiai turi didelį poveikį visuomenei. Roberto Kocho instituto duomenimis, vien Berlyne ir Heseno salose 2018 m. vasarą žuvo 1 200 su karščiu susijusių mirčių. Dėl besitęsiančios sausros žemės ūkis taip pat kenčia nuo derliaus nesėkmės. Ekstremalūs oro reiškiniai ne tik sukelia pirmalaikes mirtis, bet ir gali turėti įtakos ekonominei gerovei bei sukelti infrastruktūros problemų. Pavyzdžiui, miestams skubiai reikia priemonių, užtikrinančių apsaugą nuo potvynių ir apsaugą nuo saulės.

2008 m. federalinė vyriausybė pristatė Vokietijos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją (DAS), kuri yra novatoriškas dokumentas daugeliui prisitaikymo priemonių. Prisitaikymo priemonės yra būtinos, ypač kai klimato kaita progresuoja palaipsniui, nepaisant sėkmingų klimato apsaugos priemonių. Ekspertai pabrėžia, kad prevencija yra ekonomiškai naudingesnė nei vėliau atitaisyti žalą ir kad prisitaikymas ir klimato apsauga turėtų žengti koja kojon.

Elenos Beregow tyrimai galėtų labai padėti plėtoti gilesnį klimato kaitos socialinių pasekmių supratimą. Aiškiai sutelkiant dėmesį į socialinius prakaitavimo šylančiame pasaulyje aspektus, tai vertingas indėlis į diskusiją apie klimato kaitą ir socialinę nelygybę.

Daugiau informacijos apie klimato kaitos poveikį Vokietijoje, būtinas prisitaikymo priemones ir miestų vaidmenį rasite adresu Aplinka klasėje ir konkretesni socialinės nelygybės aspektai OEGS.