Dirbtinis intelektas audite: revoliucija ar rizika?

Dirbtinis intelektas audite: revoliucija ar rizika?

2025 m. rugpjūčio 13 d. Duisburgo-Eseno universitetas praneša apie artėjančią 2-ąją tarptautinę audito ir dirbtinio intelekto konferenciją, kuri universitete vyks rugpjūčio 20–22 d. Šioje konferencijoje dalyvauja apie 190 dalyvių iš įvairių šalių, tokių kaip Japonija, JAV ir Vokietija, siekiant išsiaiškinti dirbtinio intelekto (DI) įtaką auditui. Auditorinis auditas apima sistemingą ekonominių procesų, duomenų ir ataskaitų tikslumo ir taisyklių laikymosi tikrinimo procesą.

Renginį organizuoja universiteto Mercator audito ir dirbtinio intelekto tyrimų centras (MAARC), o jam vadovauja prof. dr. Marc Eulerich. Pagrindinės temos apima praktinį AI naudojimą, reguliavimo aspektus ir darbo profilių pokyčius pramonėje. Daugiau informacijos ir programą rasite MAARC svetainėje: MAARC.

Auganti AI įtaka baigiamiesiems egzaminams

Diskusija apie AI naudojimą galutiniuose audituose tampa vis svarbesnė. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, 75 procentai respondentų mano, kad dirbtinis intelektas yra svarbus šiame procese, ty 13 procentinių punktų daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau tik 11 procentų apklausos dalyvių teigia, kad AI jau šiek tiek pažengė į priekį galutiniame audite. Tai rodo, kad nors susidomėjimas dirbtiniu intelektu auga, realus įgyvendinimas atsilieka nuo lūkesčių.

Šiuo metu 27 procentai įmonių naudoja dirbtinį intelektą finansinių ataskaitų auditams automatizuoti. Be to, 22 procentai respondentų aktyviai keičia savo finansines funkcijas naudodami AI. Iš įmonių, planuojančių naudoti AI ateityje, 30 procentų ketina naudoti esamus AI sprendimus, o tik 4 procentai nori pačios kurti AI programą. Šie skaičiai rodo, kad dar reikia daug tobulinti dirbtinio intelekto naudojimą audito srityje, pvz. PwC pateikta savo analizėje.

Konkrečios pramonės pažanga ir iššūkiai

Jau dabar pastebima didelė pažanga diegiant dirbtinį intelektą, ypač telekomunikacijų ir technologijų pramonėje. Čia 41 procentas įmonių naudoja dirbtinį intelektą finansinėse ataskaitose. Palyginimui, atsilieka energetikos, chemijos ir sveikatos priežiūros sektorių įmonės, kuriose naudojimas ribojamas iki 35 ir 31 proc. 26 procentai plataus vartojimo prekių ir mažmeninės prekybos įmonių taip pat naudoja dirbtinį intelektą.

AI pritaikymo greičiui didelę įtaką daro įmonės dydis ir forma. Didelės ir viešai parduodamos įmonės yra labiau pažengusios dirbtinio intelekto naudojimu nei mažesnės privačios įmonės, iš dalies dėl visuomenės susidomėjimo didelėmis įmonėmis. Nepaisant to, daugelis įmonių susiduria su didelėmis kliūtimis. Duomenų apsauga ir saugumas kelia didžiausią susirūpinimą 59 proc., toliau seka žinių trūkumas (56 proc.) ir nepakankamas finansavimas (49 proc.). Be to, 54 procentai įmonių išreiškia susirūpinimą dėl rezultatų tikslumo, o tai dar labiau apsunkina dirbtinio intelekto įgyvendinimą. Remiantis ataskaita, KPMG rekomenduoja įmonėms kreiptis į ekspertus, kad galėtų išspręsti šiuos iššūkius KPMG yra įvykdytas.