Naftos tarša kelia grėsmę mūsų aplinkai: mokslininkai skambina pavojaus varpais!
Dr. Lisa Voskuhl iš Duisburgo-Eseno universiteto naudoja finansavimą mikrobiologiniam naftos sunaikinimui dumbliais ir bakterijomis tirti.

Naftos tarša kelia grėsmę mūsų aplinkai: mokslininkai skambina pavojaus varpais!
Užterštumas nafta kelia rimtą grėsmę aplinkai – tiek jūrinėms, tiek sausumos buveinėms. Dr. Lisa Voskuhl, mikrobiologė Duisburgo-Eseno universitetas, savo tyrimuose nustatė, kad dumblių ir bakterijų bendruomenės gali atlikti svarbų vaidmenį natūraliai skaidant aliejų. Nuo 2025 metų jų darbą 40 000 eurų remia Daimlerio ir Benzo fondas, kasmet skiriantis dvylika stipendijų doktorantams ir jaunesniems profesoriams.
Nafta, natūralus produktas, dabartinę formą įgavo per milijonus metų dėl geologinių procesų. Nepaisant to, kad jis plačiai paplitęs gamtoje, jo keliamas pavojus kelia nerimą, ypač dėl natūralaus naftos išsiliejimo. Vokietijoje tokių atvejų buvo aptikta ir Žemutinės Saksonijos miškuose. Daktaras Voskuhlas tiria, kaip mikroorganizmai gali išgyventi šiuose naftos telkiniuose ir efektyviai skaidyti naftą. Jų tyrimų tikslas – sukurti optimizuotas mikrobiologines kultūras, kurios galėtų būti naudojamos naftos užterštumo kontrolei.
Mikrobų tyrimai jūros dugne
Lygiagrečiai su Voskuhlio tyrimais mokslininkai dirba ties... Maxo Plancko jūrų mikrobiologijos institutas ir MARUM intensyviai su ypatingomis mikrobų, gyvenančių jūros dugne, savybėmis. Šie mikroorganizmai yra būtini ne tik skaidant naftą, bet ir atlieka lemiamą vaidmenį pasauliniame anglies cikle. Tyrimai parodė, kad Gvaymo baseino, aktyvios tektoninės zonos Kalifornijos įlankoje, archėjos anaerobinėmis sąlygomis gali skaidyti naftos alkanus, o tai sunku be deguonies.
Tyrimai rodo, kad šie mikrobai gali veikti net esant aukštai temperatūrai naudojant specialų mechanizmą, kuris naudoja fermentą, vadinamą metilo kofermento M reduktaze (MCR). Laboratoriniuose tyrimuose, naudojant šios srities nuosėdų mėginius, buvo įrodyta, kad Candidatus Alkanophaga genties archėjos gali veiksmingai pasisavinti alkanus. Thermodesulfobacterium genties bakterijų, kurios prisideda prie kvėpavimo redukuojant sulfatus, buvimas išryškina šių biologinių bendruomenių sudėtingumą.
Hidroterminės sistemos ir jų svarba
Kitas svarbus tyrimo aspektas yra hidroterminės sistemos, kurios yra mikrobų ir anglies ciklo sąsaja. Tyrėjų atliktas tyrimas Brėmeno ir Oldenburgo universitetai pabrėžia, kaip ištirpusios organinės medžiagos (DOM) susidaro giluminėje jūroje prasiskverbiant naftai ir yra mikroorganizmų energijos ir mitybos šaltinis. Pabrėžiamas hidroterminių nuosėdų, kaip biologiškai prieinamų organinių molekulių ir sudėtingų DOM junginių šaltinio, vaidmuo.
Šios išvados yra svarbios ne tik fundamentiniams moksliniams tyrimams, bet ir gali turėti įtakos naftos pramonei. Tyrimai rodo, kad mikrobai ne tik gali paveikti natūralų naftos išsiliejimą, bet ir gali prisidėti prie tokių išsiliejimų retumo. Supratimas, kaip jie veikia, tampa vis svarbesnis, kad ateityje būtų sumažinta ekologinė žala, kurią sukelia užterštumas nafta.