Revoliucija energetikos sektoriuje: Europai sukurtas naujas vandenilio modelis!

Revoliucija energetikos sektoriuje: Europai sukurtas naujas vandenilio modelis!

2025 m. gegužės 27 d. sėkmingai užbaigtas StEAM projektas, pagrindinė Bochumo Rūro universiteto ir Duisburgo-Eseno universiteto mokslinių tyrimų įmonė. Tai pristato pasaulinį energetikos sistemos modelį, kuris buvo sukurtas per trejus metus, padedant finansuoti Federalinės ekonomikos ministerijos. Šiuo modeliu siekiama susieti elektros ir vandenilio sektorius ir jis yra prieinamas kaip atviras šaltinis, o tai palengvina keitimąsi metodais ir tolesnį jų tobulinimą. Tyrėjai pabrėžia mainų su praktikos partneriais svarbą viso proceso metu.

Pagrindinis projekto rezultatas rodo, kad Europa užima ypatingą vietą: nors žemynas importuoja didelius vandenilio kiekius iš Šiaurės Afrikos, ypač iš Maroko, transportavimas Europoje daugiausia vyksta vamzdynais. Laivų transportas išlieka nepatrauklus dėl netinkamų susisiekimo tam tikruose regionuose. Ypač atkreiptinas dėmesys į prognozuojamas ilgalaikes ribines vandenilio sąnaudas Europoje, kurios iki 2040 m. turėtų būti apie 110 eurų/MWh (atitinka maždaug 3,30 eurų/kg vandenilio).

Išlaidos ir potencialas kituose regionuose

Palyginimui, Pietų Amerika yra regionas su žymiai mažesnėmis ilgalaikėmis ribinėmis sąnaudomis, kurios yra apie 80 eurų/MWh (2,40 euro/kg vandenilio). Tačiau dėl didelio atstumo šioje srityje susisiekimo sąlygos yra nepatrauklios. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kokybiškesni, gabenamesni dariniai galėtų būti gaminami vietoje ir vėliau eksportuojami.

Buvo atlikta daugybė atvejų tyrimų, susijusių su Europos žaliojo vandenilio, pasaulinių kapitalo sąnaudų ir atsinaujinančios energijos plėtros apribojimų reguliavimu. Sukurtas modelis skirtas padėti politikai ir verslui priimant duomenimis pagrįstus sprendimus.

Nacionalinės vandenilio strategijos pasauliniame kontekste

Pasauliniame kontekste vandenilis (H2) tapo pagrindiniu būsimų atsinaujinančios energijos sistemų veikėju. 2020 m. atlikta analizė palygino 16 šalių ir ES vandenilio strategijas. Dėmesys sutelkiamas į skirtingus šių strategijų specifiškumo laipsnius, pagrindinius taškus ir tikslus. Japonija, Prancūzija, Pietų Korėja ir Australija jau paskelbė pagrindines strategijas prieš naujausius įvykius, o daugiau nei 20 šalių paskelbė arba planuoja vandenilio strategiją iki 2020 m.

Dabartinės tendencijos rodo, kad šiek tiek sumažėjus leidimų 2022 m., 2023 m. naujų planų skaičius išaugo iki 2021 m. lygio. Dabar iš viso yra 41 strateginis dokumentas ir keturi pataisymai vyriausybės lygiu. Tikimasi, kad šalys, kurios sudaro daugiau nei 80 % pasaulio bendrojo vidaus produkto, iki 2025 m. parengs vandenilio strategiją.

Nacionalinėmis strategijomis dažnai siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir įvairinti energijos šaltinius. Taip pat labai pabrėžiamos ekonomikos augimo galimybės kuriant naujas darbo vietas ir technologijų eksportą. Kartu plečiant gamybinius pajėgumus ir reikalingai vandenilio transporto infrastruktūrai reikalingas koordinuotas valstybės finansavimas ir parama.

Tarptautinės vandenilio partnerystės vis dažniau atsiranda per dvišalius ir trišalius susitarimus, tačiau politinių priemonių įgyvendinimas dažnai nesiekia užsibrėžtų tikslų. Visoje diskusijoje aiškiai išdėstyti vandenilio rinkos iššūkiai ir potencialas, todėl reikia bendros energetikos politikos strategijos.

Išsamias metines vandenilio gamybos kaštų tendencijas ir analizes galima rasti ataskaitose iš stiftung-umweltenergierecht.de ir išsamius tyrimus Pasaulio energetikos taryba.