Socialiniai palyginimai: atveria kelią tvaresniam gyvenimui!
Miunsterio universitetas pristato tyrimą apie socialinius palyginimus ir jų įtaką elgsenos pokyčiams siekiant tvaraus gyvenimo.

Socialiniai palyginimai: atveria kelią tvaresniam gyvenimui!
Dabartinis Miunsterio universiteto atliktas tarptautinis metatyrimas nagrinėja socialinių palyginimų, kaip intervencijos metodų, skirtų keisti elgesį, vaidmenį. Šio tyrimo rezultatai skelbiami žurnaleGamta Žmogaus elgesysbuvo paskelbti remiantis 79 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų duomenimis. Buvo atsižvelgta į daugiau nei 1,3 milijono tiriamųjų nuo 9 iki 65 metų amžiaus, kurių vidutinis amžius buvo 39 metai. Duomenys daugiausia gaunami iš JAV ir dideles pajamas gaunančių šalių.
Analizė rodo, kad socialiniai palyginimai turi didelį poveikį įpročiams ir elgesiui, ypač susijusiems su tvaresniu gyvenimu. Informacija apie kaimynų elektros suvartojimą gali paskatinti žmones mažinti savo energijos suvartojimą. Tai atitinka išvadas, kad namų ūkiai, kurie yra informuoti apie savo kaimynų energijos suvartojimą, labiau linkę sumažinti savo suvartojimą, pvz. institut-klimapsychologie.de pranešė.
Elgesio pokyčiai per socialinius palyginimus
Tyrimas rodo, kad socialiniai palyginimai ne tik turi trumpalaikį poveikį sveikatai, pavyzdžiui, naudojant sporto programėles, bet ir gali sukelti ilgalaikius klimatui palankaus elgesio pokyčius. Pavyzdžiui, mokiniai rodo geresnius egzaminų rezultatus, kai lygina savo rezultatus su panašiais klasės draugais. Dažnesnė informacija apie socialinius palyginimus padidina elgesio prisitaikymo tikimybę, o pasiekiami ir realūs standartai yra labai svarbūs.
Nors trumpalaikis socialinių palyginimų veiksmingumas yra gerai dokumentuotas, duomenų apie ilgalaikius pokyčius tebėra ribota. Tyrimas nenustatė elgesio skirtumų dėl lyties, amžiaus ar tautybės.
Žinių apie klimatą ir klimato veiksmų neatitikimas yra pagrindinė problema. 2022 m. apklausos duomenimis, 73 % respondentų jaučiasi gerai arba labai gerai informuoti apie klimato kaitą. Nepaisant to, tik 52% atsisako skraidyti iš dalies arba visiškai dėl klimato priežasčių. Čia nereikėtų nuvertinti socialinių normų ir emocinių veiksnių įtakos, nes sprendimai dažnai priimami ne taip racionaliai nei emociškai. Reportažas iš bpb.de pabrėžia, kad įsipareigojimą klimato apsaugai dažnai gali sustiprinti pasididžiavimas savo indėliu ir bendruomeniškumo jausmas.
Veiksniai, lemiantys elgesio pokyčius
Elgesio pokytis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Tai apima nuostatas, galimybes, gebėjimus, socialines normas, įpročius, emocijas, kontekstą, šališkumą ir išankstinį nusistatymą. Žinios apie šiuos veiksnius yra labai svarbios siekiant sukurti tikslines priemones, skatinančias tvarų elgesį. Todėl elgesio pokyčių psichologija vaidina pagrindinį vaidmenį klimato apsaugos projektuose. Pavyzdžiui, vien žinojimas apie neigiamą elgesio poveikį ne visada gali lemti realius pokyčius.
Apibendrinant galima pasakyti, kad metatyrimo rezultatai rodo, kad socialiniai palyginimai yra daug žadanti elgesio keitimo priemonė. Kartu jie pabrėžia atotrūkį tarp žinių apie klimato kaitą ir aktyvių veiksmų. Siekiant padidinti informuotumą ir norą keistis, reikėtų pertvarkyti komunikaciją su klimato kaita. Emocinis intelektas ir suprantama, įtraukianti informacija galėtų padėti skatinti tvarų elgesį ilgalaikėje perspektyvoje.