Pereinamojo laikotarpio pasaulis: valstybės pripažįsta Palestiną – Vokietijos laukia sprendimas!
Vis daugiau šalių, tarp jų ir Prancūzija bei Didžioji Britanija, planuoja pripažinti Palestiną valstybe, o tai gali turėti įtakos ir Vokietijos pozicijai.

Pereinamojo laikotarpio pasaulis: valstybės pripažįsta Palestiną – Vokietijos laukia sprendimas!
Geopolitiniame kraštovaizdyje kelios šalys paskelbė, kad pripažins Palestiną kaip valstybę. Tarp šalių, sutinkančių šį pripažinimą, yra Prancūzija, Didžioji Britanija ir Kanada. Vokietija taip pat galėtų apsvarstyti galimybę imtis šio žingsnio, kurį tarptautinė bendruomenė atidžiai stebės ateinančiais mėnesiais. Dabartinė raida rodo, kad formalus pripažinimo procesas dažnai vyksta valstybės vadovo pareiškimu arba inicijuojamas diplomatinėmis notomis, tačiau tarptautinėje teisėje tam nėra nustatyto proceso. Nors pats pripažinimas neturi konstitucinės įtakos valstybės egzistavimui, jis dažnai turi simbolinę reikšmę ir gali turėti toli siekiančių pasekmių. Tai ypač akivaizdu buvusių Jugoslavijos valstybių, kurių nepriklausomybę labai palaikė ES pripažinimas, pavyzdžiu uni-muenster.de pranešė.
Padėtis, susijusi su Palestinos pripažinimu, pastaruoju metu dinamiškai vystėsi. Emmanuelis Macronas planuoja pripažinti Palestiną JT Generalinėje Asamblėjoje 2025 m. rugsėjį. Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris taip pat išreiškė ketinimą tai pripažinti, tačiau tai priklauso nuo Izraelio pažangos sprendžiant Gazos konfliktą. Panašius žingsnius svarstė ir Kanada bei Malta. Pastaraisiais metais savo pripažinimą jau išreiškė Ispanija, Norvegija ir Airija. Nepaisant šių tendencijų, Vokietija iki šiol išliko atsargi ir Palestinos dar nepripažino. Realybė tokia, kad 147 iš 193 JT valstybių narių jau pripažino Palestiną kaip valstybę, o tai rodo aiškią tendenciją, kurią įtakoja humanitarinė padėtis Gazoje ir kurią lydėjo Izraelio įtariami rimti žmogaus teisių pažeidimai. Šiuos sudėtingus politinius sprendimus taip pat priėmė lto.de aprašyta.
Pripažinimo teisinė bazė
Palestinos teisinis statusas yra sudėtingas. JT Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai stebėtojos valstybės statusą nuo 2012 m. 2024 m. ji nustatė, kad Palestina atitinka visateisės narystės reikalavimus. Montevidėjaus konvencija apibrėžia valstybingumo požymius, apimančius valstybės žmones, apibrėžtą teritoriją ir veiksmingą valstybės valdžią. Tarptautinis teisingumo teismas (ICJ) Izraelio okupaciją pripažino prieštaraujančia tarptautinei teisei, tačiau Palestinos valstybės valdžios klausimą palieka atvirą. Nepaisant to, TTT pripažįsta palestiniečių apsisprendimo teisę, o tai sustiprina tarptautinį teisinį pripažinimo pagrindą. Be politinių pasekmių, tarptautinis pripažinimas taip pat suteikia galimybę užmegzti diplomatinius santykius ir sudaryti ekonominius susitarimus, kaip jau ribotai atsitiko su Palestinos valdžia, pvz. diplomwiki.com paaiškino.
Pats valstybės pripažinimo procesas dažnai yra įtakojamas politinių sumetimų. Egzistuoja dvi pagrindinės valstybės pripažinimo teorijos: konstitucinė ir deklaratyvioji. Nors konstitucinė teorija teigia, kad valstybė tampa tarptautinės teisės subjektu tik pripažinus kitas valstybes, deklaratyvioji teorija teigia, kad valstybės egzistavimas nepriklauso nuo šio pripažinimo. Tokie sprendimus priimantys asmenys kaip JAV Valstybės departamentas pabrėžia, kad pripažinimas priklauso nuo faktinių sąlygų, o JK teritorijos kontrolę laiko lemiamu kriterijumi. Todėl ateities plėtra Palestinos valstybių pripažinimo procesų kontekste išlieka glaudžiai susijusi su regionine ir tarptautine politika.