Ateities baimių įveikimas: taip planuoja rytojaus karta!

Ateities baimių įveikimas: taip planuoja rytojaus karta!

Vykdydami mokslinių tyrimų projektą „Planning-in-Action“, kuriam vadovauja prof. dr. Ruth Ayaß, Bylefeldo universiteto mokslininkai intensyviai sprendžia klausimą, kaip žmonės kalba apie ateities planus kasdieniame gyvenime ir gali juos sėkmingai įgyvendinti. Jonas Krameris ir daktarė Sarah Hitzler yra tyrėjai, kurie sprendžia ateities neaiškumus. Šis projektas finansuojamas Vokietijos tyrimų fondo (DFG) ir trunka nuo 2021 iki 2024 m.

Analizė pagrįsta plačiais duomenimis, gautais iš vaizdo įrašų ir pokalbių stenogramų. Šie pokalbiai dažnai prasideda žmogui išreiškus konkretų ketinimą arba suformulavus skubią užduotį. Atlikus analizę buvo surinkta keli šimtai valandų vaizdo įrašų, o Krameris dvi savaites filmavo šeimą, o vėliau rinko papildomus duomenis, kad gautų išsamesnį vaizdą.

Požiūriai į neapibrėžtumą

Tyrimo tikslas – nustatyti planavimo diskusijų struktūras. Pagrindinė išvada rodo, kad planuodami atostogas žmonės dažnai įvardija ir nurodo neapibrėžtus veiksnius, siekdami sukurti tikrumą. Tai rodo, kaip planavimas laikomas į ateitį orientuota praktika, kuria siekiama aktyviai formuoti ateities įvykius, kaip rodo ir miesto plėtros praktika.

Planavimo teorijoje yra du pagrindiniai požiūriai: dominuojantis požiūris, kuris remiasi autoritetingomis žiniomis ir pateikia bendruosius planus, ir deliberatyvus požiūris, leidžiantis polifoniją ir remiantis demokratinėmis priemonėmis. Pastarasis pavyzdys yra „bendradarbiavimo planavimo“ sąvoka, kurią sukūrė Patsy Healy. Todėl planavimo neapibrėžtumas reikalauja ne tik tikslių scenarijų ir prognozių, bet ir įtikinamos komunikacijos, siekiant integruoti skirtingas nuomones.

Atsparumas planuojant

Pagrindinė dabartinio planavimo diskurso sąvoka yra atsparumas, apibūdinamas kaip sistemos gebėjimas išsigydyti po sutrikimo. Į atsparumą orientuotam planavimui reikia imtis iniciatyvių įsikišimų ir užtikrinti miesto struktūrų ryšį. Pagrindiniai atsparumo veiksniai yra erdvės rezervai, kuriuos galima aktyvuoti, įvairūs naudojimo būdai, saugūs pastatai ir patikima infrastruktūra.

Pavyzdžiui, Viena laikosi išmaniojo miesto požiūrio, kuriame pabrėžiamas duomenų suverenumas ir dalyvavimas, o kritiškesni balsai atkreipia dėmesį į duomenų naudojimo pavojų. Konfliktas dėl Toronto Quay Side išmaniojo miesto projekto tai iliustruoja, nes buvo susirūpinta dėl asmens teisių pažeidimų. Šie klausimai taip pat yra labai svarbūs klimato kaitos ir su ja susijusių iššūkių fone.

Vienos TU erdvinės sociologijos profesorius Simonas Andreasas Güntneris pabrėžia, kad planavimo kultūrą įtakoja politiniai, socialiniai ir technologiniai pokyčiai. Jis pabrėžia, kad geras planavimas, pagrįstas aiškiomis vertybėmis ir jautriomis intervencijomis, įgalina miestą, kuriame verta gyventi, ateities kartoms.

Diskusijoje apie planavimą ir atsparumą pabrėžiama, kaip svarbu, kad veikėjai ne tik interpretuotų savo užduotis atsižvelgiant į dabartinius iššūkius, bet ir sutelktų dėmesį į ateities plėtros vizijas ir neaiškumų šalinimą. Kramerio daktaro laipsnis „Kasdienio planavimo“ tema Bylefeldo istorijos ir sociologijos aukštojoje mokykloje yra tolesnis šio svarbaus tyrimo žingsnis.