Nauja observatorija: melas internete kelia pavojų mūsų demokratijai!

Nauja observatorija: melas internete kelia pavojų mūsų demokratijai!

2025 m. kovo 19 d. Saro universitete atidaryta nauja internetinės politikos observatorija. Šia iniciatyva siekiama visapusiškai išnagrinėti politikų internete skleidžiamo melo ir melagingų pareiškimų ilgalaikes pasekmes. Rosa M. Navarrete vadovauja observatorijai, remiamai Alexo Hartlando ir Giuseppe Carteny. Ši nauja tyrimų įstaiga yra Tarpdisciplininio socialinės informatikos instituto (I2SC) dalis.

Istoriškai ankstesnių tyrimų dėmesys buvo sutelktas į trumpalaikes politinių veiksmų skaitmeninėje erdvėje analizes. Tačiau ilgalaikės politinių veiksmų internete pasekmės iki šiol beveik nebuvo ištirtos. Jau dabar naujosios tyrimų įstaigos stebėjimai rodo, kad pasitenkinimas demokratija visuomenėje šiek tiek mažėja. Nerimą kelia tai, kad dezinformacija normalizuoja socialiai nepriimtiną kalbą ir elgesį. Šios išvados sutampa su Bertelsmanno fondo tyrimo rezultatais.

Dezinformacija kaip socialinė problema

Remiantis tyrimu „Nesaugi visuomenė“, 84 procentai žmonių Vokietijoje mano, kad tyčia skleidžiama klaidinga informacija yra didelė arba labai didelė visuomenės problema. Be to, 81 procentas apklaustųjų mano, kad dezinformacija kelia grėsmę demokratijai ir socialinei sanglaudai. Daniela Schwarzer, Bertelsmanno fondo generalinė direktorė, pabrėžia, kad dezinformacija konkrečiai bandoma daryti įtaką rinkimams ir pakirsti pasitikėjimą politinėmis institucijomis ir žiniasklaida.

Daugiau nei 90 procentų respondentų mano, kad dezinformaciją siunčiantys asmenys siekia paveikti piliečių politines nuomones. Ypač nerimą kelia tai, kad 86 procentai apklaustųjų yra įsitikinę, kad dezinformacija siekiama paveikti rinkimų rezultatus. Be to, dezinformacija dažnai siejama su prieštaringais klausimais, tokiais kaip imigracija, sveikata, karas ir klimato krizė.

Pasaulinė dezinformacijos perspektyva

Kitas svarbus šio klausimo aspektas – pasaulinė Tarptautinės informacijos ir demokratijos observatorijos ataskaita, paskelbta 2025 m. sausio 15 d. Šioje ataskaitoje nagrinėjama informacinių ekosistemų ir demokratijos sąveika ir ji paremta daugiau nei 1600 šaltinių analize. Prie šio išsamaus tyrimo prisidėjo 60 ekspertų, įskaitant prof. Matthias Kettemann iš Insbruko universiteto.

Nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl dezinformacijos, ataskaitoje nerasta jokių empirinių įrodymų, kad dezinformacija tiesiogiai kenkia demokratijai. Atvirkščiai, analizė rodo, kad diskursas apie dezinformaciją dažnai sukelia nepasitikėjimą žiniasklaida. Be to, kritikuojamos duomenis renkančios įmonės, nes tai pirmiausia padeda pasiekti ekonominę sėkmę ir trūksta pasaulinių reguliavimo priemonių ir mokslinių tyrimų perspektyvų, ypač pasaulio pietuose.

Iš observatorijos išvadų ir tyrimų matyti, kad dezinformacija kelia daugybę demokratijos iššūkių. Atrodo, kad politinės partijos naudoja apgaulę kaip strateginę priemonę, o rinkėjų suklaidinimo rizika yra mažesnė nei galima nauda. Todėl I2SC turėtų parengti strategijas, skirtas stiprinti demokratiją ir pagerinti mūsų kovos su dezinformacija būdus.

Apibendrinant, akivaizdu, kad šiuo metu, kai skaitmeninė komunikacija yra visur, ilgalaikių dezinformacijos pasekmių tyrimai yra labai svarbūs. Naujos Sarlando universiteto išvados galėtų padėti rasti būdų, kaip kovoti su dezinformacijos pavojais ir jos įtaka visuomenei.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie naujausius dezinformacijos tyrimų pokyčius, apsilankykite uni-saarland.de, bertelsmann-stiftung.de ir uibk.ac.at.