Tyrimas atskleidžia: jūrų ligos kelia grėsmę pakrančių regionams ir visuomenei!

Tyrimas atskleidžia: jūrų ligos kelia grėsmę pakrančių regionams ir visuomenei!

Jūrų aplinka yra labai svarbi ekologinei pusiausvyrai, tačiau jūrų ligų protrūkiai, kuriuos sukelia virusai, bakterijos ar parazitai, kelia rimtą grėsmę, teigiama neseniai paskelbtoje ataskaitoje. Kristiano Albrechto universitete Kylyje Šie protrūkiai turi ne tik ekologinį, bet ir gilų socialinį bei ekonominį poveikį. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama ekologinei dimensijai, o socialiniai ir ekonominiai aspektai buvo ignoruojami.

Tyrime, paskelbtame žurnale *Ocean and Coastal Management*, pabrėžiama, kad jūrų ligos turi būti laikomos pavojaus šaltiniu pakrančių regionams ir jų gyventojams. Dr. Lotta Clara Kluger, tyrimo vadovė, pabrėžia neatsiejamą ryšį tarp vandenyno ir visuomenės ir teigia, kad reikalingas visapusiškesnis vertinimo metodas.

Austrių auginimo vaidmuo

Austrių auginimas yra konkretus jūrų ligų poveikio pavyzdys. Tai turi didelę komercinę ir kultūrinę reikšmę, turi įtakos ne tik akvakultūrai, bet ir vandens kokybei, žvejybai ir turizmo sektoriui. Tyrime plėtojamas antrasis analizės lygis, siekiant įvertinti ligų protrūkių poveikį vietos visuomenei ir ekonomikai, vadinamą „išplitimo efektu“. Šis poveikis reiškia, kaip jūrų gyvybė gali migruoti už saugomų teritorijų ribų, pirmiausia naudodama vietos bendruomenėms ir žuvininkystei.

Šios išvados atitinka NOAA daktaro Johno Garzos pastebėjimus, kurie nustatė, kad rudadumblių uolinių žuvų lervos gali judėti iki 20 km į žvejojamas vietas. Toks šalutinis poveikis buvo užfiksuotas saugomose jūrų zonose, kuriose biologinė populiacija gali augti ir daugintis, o tai savo ruožtu naudinga aplinkinėms bendruomenėms.

Rizikos mažinimo strategijos

Siekiant užkirsti kelią ligų protrūkių rizikai, tyrimas siūlo įvairias strategijas. Tai apima kruopštų akvakultūros vietų pasirinkimą, dirbtinį vandens filtravimą ir ligoms mažiau jautrių rūšių parinkimą. Taip pat diskutuojama apie finansines priemones, tokias kaip draudimas. Tyrimo tikslas – pateikti konkrečias rizikos mažinimo priemones ūkiams, bendruomenėms ir politikos formuotojams. Šios priemonės skirtos ne tik ekosistemoms apsaugoti, bet ir tvariam vystymuisi skatinti.

Tyrimas yra projekto Beyond One Ocean Health (B1OH) dalis ir buvo sukurtas kaip JT vandenyno mokslo dešimtmečio tvariam vystymuisi dalis. Šiuo metu Nicoje, Prancūzijoje, vyksta trečioji Jungtinių Tautų vandenyno konferencija (UNOC), kuri tęsis iki birželio 13 d. Šios konferencijos tikslai pabrėžia būtinybę iki 2030 m. apsaugoti 30 % vandenynų, pabrėžiant strateginių saugomų teritorijų svarbą.

Apskritai, akivaizdu, kad jūrų ekosistemų apsauga yra labai svarbi ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Integruotas požiūris, kuriame atsižvelgiama į aplinkos ir socialinius bei ekonominius aspektus, yra labai svarbus tvariam pakrančių regionų vystymuisi.