Premjera studentų teatre: Paskutinė ugnis džiugina Liubeką!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Patirkite studentų teatrą Liubeko universitete su Dea Loher „Paskutine ugnimi“, 22–28 d. 2025 m. birželio 2 + 4 d. senoje katilinėje.

Erleben Sie das Studierendentheater der Uni Lübeck mit „Das letzte Feuer“ von Dea Loher, 22.-28. Juni & 2.+4. Juli 2025 im Alten Kesselhaus.
Patirkite studentų teatrą Liubeko universitete su Dea Loher „Paskutine ugnimi“, 22–28 d. 2025 m. birželio 2 + 4 d. senoje katilinėje.

Premjera studentų teatre: Paskutinė ugnis džiugina Liubeką!

2025 metų birželio 26 dieną Liubeko universiteto studentų teatras į sceną iškels Dea Loher spektaklio „Paskutinė ugnis“ premjerą. Šis pastatymas yra gilaus teatro projekto, kuriame nagrinėjamos pykčio, švelnumo, liūdesio ir vilties temos, dalis. Kūrinio premjera įvyko 2008 m. ir nuo to laiko sujaudino daugybę žiūrovų.

Veiksmas vyksta ramiame mieste, kurį sukrėtė nelaimė. Kūrinio eigoje įspūdingai vaizduojami atskiri sielvarto įveikos procesai ir poreikis tęsti gyvenimą. Šios temos, kaip pabrėžia universiteto atstovai, spektakliuose itin aktualios ir aktualios.

Išsami informacija apie spektaklį

„Paskutinės ugnies“ pasirodymų datos – 2025 m. birželio 22, 27 ir 28 d. ir liepos 2 ir 4 d. Visų pasirodymų pradžia 20.30 val., įėjimo pradžia 20.00 val. Spektaklių vieta yra Liubeko universiteto miestelyje esantis Senasis Keselhauzas, tinkama vieta šiam giliam pristatymui.

Bilietus į kūrinį galima įsigyti universiteto internetiniame portale galima čia.

Apie kūrinio foną

Savo kūryboje Dea Loher interpretuoja klasikinę Charleso Perrault pasaką „Mėlynbarzdis“, kurios šaknys siekia 1697 m. Ši istorija, kuri per šimtmečius buvo pritaikyta įvairiomis formomis, nagrinėja tamsiuosius šeimos ryšių ir lyčių galios santykių aspektus. Didžiausias dėmesys skiriamas Heinrichui Blaubartui – moteriškų batų pardavėjui, kuris projektuoja save į įvairių moterų idealus ir kurį formuoja santykiai su partneriais. Mėlynbarzdžio motyvas taip virsta apmąstymu apie moterų viltį sunkiose gyvenimo situacijose.

Pagrindinis Loherio adaptacijos motyvas yra vienatvė, kurią simbolizuoja šokis, ypač tango. Keitimasis tarp veikėjų pristatomas kaip bendravimo rūšis, vykstanti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kūrinyje rodomi šokiai atspindi žmogiškojo ryšio troškimą ir su juo kylančius iššūkius.

Šiame kontekste aptariami ir įvykiai, susiję su Julija, pirmąja Heinricho žmona. Ji atima sau gyvybę iš meilės ir taip tampa idealia moterimi jo akyse. Tai kelia gilių klausimų apie meilės prieštaravimus ir „neteisybės“ apibrėžimą, kuriuos atspindi atlikėjai ir žiūrovas.

Pastatyme dalyvaujantys Tiubingeno laisvosios Valdorfo mokyklos 12A klasės mokiniai į spektaklį įtraukia savo mintis ir emocijas. Skatinamas atviras dialogas sielvarto, ilgesio, egzistencinių gyvenimo klausimų temomis. Klasės vadovas Jürgenas Baueris ir Volkerio Schuberto vadovaujama komanda intensyviai nagrinėjo kūrinio emocijas ir motyvus, siekdami sukurti jaudinantį teatro potyrį.