Naujas kalbos plėtros mokslinių tyrimų projektas Marburge prasideda nuo 4,1 milijono eurų!

Naujas kalbos plėtros mokslinių tyrimų projektas Marburge prasideda nuo 4,1 milijono eurų!

Vokietijos tyrimų fondas (DFG) įkūrė naują tyrimų grupę, skirtą silpniesiems kalbos raidos elementams tirti. Grupei „Silpni fonologijos elementai: plėtra, apdorojimas ir modalumas“, kuriai per ketverius metus finansuojama 4,1 milijono eurų, vadovauja Marburgo universitetas. Tyrėjų grupei ypač rūpi silpnų, nekirčiuotų elementų vaidmuo prozodijoje – kalbos apdorojimo aspektas, kuris iki šiol buvo mažai tyrinėtas.

Įžymių institucijų dalyvavimas pabrėžia šio tyrimo svarbą. Be Marburgo universiteto, projekte dalyvauja Manheimo universitetas, Frankfurto Gėtės universitetas, Mainco Johanneso Gutenbergo universitetas, taip pat Vokietijos suaugusiųjų švietimo institutas ir Leibnizo vokiečių kalbos institutas Manheime. Prof. dr. Frank Domahs iš Erfurto universiteto dalyvauja subprojekte, kuris finansuojamas 358 317 eurų. Jo projektas pavadintas „Silpnų skiemenų rašymas“, kuriame nagrinėjamas nekirčiuotų skiemenų vartojimas rašytinėje kalboje.

Tyrimo tikslas ir klausimai

Pagrindinis tyrimo grupės tikslas – geriau suprasti silpnųjų kalbos raidos elementų funkcijas. Tai apima gramatinės informacijos, kurią gali perteikti silpni skiemenys, pvz., „ehe“ ir „greičiau“, tyrimą. Tyrimas, be kita ko, kelia šiuos klausimus:

• Wie erwerben Kinder schwache Elemente unter verschiedenen Voraussetzungen?
• Wie hat sich die historische Entwicklung schwacher Elemente vollzogen?
• Welche neuronalen Prozesse sind beim Verstehen schwacher Elemente beteiligt?
• Wie beeinflussen schwache Elemente das Versmaß von Sprache?
• Welche Auswirkungen hat die Sprachmodalität auf den Erwerb und die Verarbeitung?

Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip pradinukai mokosi rašyti skirtingus garsus naudodami tą pačią raidę. Pirminiai bandomojo tyrimo rezultatai rodo, kad vaikams reikia laiko, kad žodžių gale būtų galima teisingai sudaryti nekirčiuotus skiemenis. Šie sunkumai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam kalbos įsisavinimui ir pabrėžti prozodijos – tempo, melodijos ir ritmo sąveikos – svarbą mokantis kalbos.

Lingvistinės pagrindų sąlygos

Tyrimo grupę palaiko įvairūs kalbiniai lygmenys, kurie yra labai svarbūs kalbos ugdymui ir palaikymui. Kalbos sritims analizuoti naudojami įvairūs kalbos stebėjimo metodai. Ypatingas dėmesys skiriamas šiems kalbiniams lygmenims:

• Phonetik
• Phonologie
• Morphologie
• Syntax
• Semantik / Lexikon
• Textlinguistik
• Pragmatik
• Prosodie

Šie lygiai padeda nustatyti kalbos įsisavinimo sutrikimus ir parengti tikslines paramos priemones. Tyrėjų grupės rezultatai skirti ne tik prisidėti prie mokslinės diskusijos apie prozodines sistemas, bet ir suteikti praktinių įžvalgų kalbos didaktikai. Derinant teorines žinias ir praktinį taikymą, galiausiai siekiama prisidėti prie kalbos pagalbos ugdymo įstaigose gerinimo.

Kaip pabrėžia įvairios institucijos, surinkti įrodymai gali turėti didelės reikšmės kalbos supratimui ir skatinimui. Šis tarpdisciplininis projektas yra svarbus kalbos tyrimų žingsnis, leidžiantis giliau suprasti kalbos apdorojimo sudėtingumą.

Pateikite daugiau informacijos apie tyrimo grupę Erfurto universitetas, Marburgo universitetas taip pat languageeducation.net.